Akrilo rūgštis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Akrilo rūgštis arba 2-propeno rūgštis yra cheminis junginys, kurio molekulinė formulė C₃H₄O₂. Tai pati papraščiausia iš nesočiųjų karboksirūgščių rūgštis, su dvigubu ryšiu ir karboksigrupe. Gryna akrilo rūgštis yra skaidrus, bespalvis, aštraus kvapo skystis (virimo temperatūra 139 °C, lydymosi temperatūra 12 °C). Su vandeniu, alkoholiais ir chloroformu maišosi bet kokiu santykiu.

[taisyti] Cheminės savybės

Akrilo rūgščiai būdingos visos sočiųjų karboksirūgščių cheminės savybės, tačiau jos rūgštinės savybės yra stipresnės nei sočiųjų karboksirūgščių. Akrilo rūgštis reaguoja su alkoholiais ir sudaro esterius:

CH₂=CH-COOH + CH₃ → CH₂=CH-COOCH₃ (reakcija grįžtamoji).

Akrilo rūgšties esteriai ir druskos vadinami akrilatais arba propenoatais. Labiausiai palitę yra metilo, etilo, butilo akrilatai.

Akrilo rūgštis ir jos esteriai lengvai reaguoja tarpusavyje ir su kitais monomerais (pvz., su amidais, akrilonitrilais, stirenu, butadienu) sudarydami polimerus.

[taisyti] Naudojimas

Akrilo rūgštis ir jos dariniai yra labai svarbūs pramonei, naudojami organinėje ir ypač polimerų sintezėje. Pvz., polimerinant akrilnitrilą, gaunamas polimeras poliakrilnitrilas, iš kurio formuojamas cheminis pluoštas nitronas.

[taisyti] Saugumas

Akrilo rūgštis yra erzinantis bei dirginantis odą skystis. Patekus šiai rūgščiai ant odos būtina kuo greičiau plauti tą vietą tekančiu vandeniu ir skubiai kreiptis į gydytoją. Patekusi į akis, ši rūgštis gali išdeginti rageną ir negrįžtamai apakinti. Prisikvėpavus akrilo rūgšties garų gali apimti mieguistumas, pradėti skaudėti galvą. Didelis akrilo rūgšties garų kiekis gali sukelti plaučių edemą.