Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis yra Vilniaus šiaurrytinėje dalyje, 11 km nuo miesto centro, prie Žaliųjų ežerų. Draustinis įkurtas apie 1960 m. Dalis Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio patenka į Verkių regioninį parką.
Gilūs ir stačiašlaičiai Žaliųjų ežerų dubakloniai susiformavo ledynmečiu, maždaug prieš 18 000 metų. Žemiausiose jų vietose telkšo ežerai. Reljefas vakarinėje dalyje daugiausia moreninis, kalvotas daubotas; pietryčiuose − fliuvioglacialinis, terasingas.
Iš šiaurės į pietus draustinis ištįsęs 9 km, iš vakarų į rytus apie 5 km. Miškuose vyrauja pušynai, nemažai yra ąžuolynų su beržo, drebulės, eglės, baltalksnio priemaiša.
Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti giliuose dubakloniuose tyvuliuojančius Balsio, Gulbino, mažojo Gulbino ežerus ir mažuosius ežerėlius, taip pat retųjų augalų augavietes, brandžius liepynus ir ąžuolyninius eglynus, kuriuose auga viena didžiausių Europoje plačialapių klumpaičių (Cypripedium calceolus) populiacija.
Statūs Balsio (Kryžiuočių) ežero − didžiausio ir giliausio Žaliųjų ežerų grupėje − duburio šlaitai, virš vandens iškilę iki 40 m, beveik tiek pat nusileidžia ir po vandeniu. Šlaituose gausu šaltinių. Bene didžiausias galvosūkis yra žalia ežerų spalva. Jų vanduo iš tiesų ryškiai žalias, nes požeminiai vandenys, maitinantys ežerus, yra labai karbonatingi.
Kraštovaizdžio draustinių steigimo tikslas yra išsaugoti vieną ar kelis gamtinius kompleksus, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, dėl to tokiose teritorijose yra apribota ūkinė veikla.
