Šeivikaulis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šeivikaulis (lot. fibula) - ilgas, laibas, aštriabriaunis blauzdos kaulas, prisijungęs prie blauzdikaulio iš šono ir užpakalio. Turi kūną ir du sustorėjusius galus.
Artimasis šeivikaulio galas - šeivikaulio galva (lot. caput fibulae), pasibaigianti šeivikaulio galvos viršūne. Galvos medialinėje pusėje yra šeivikaulio galvos sąnarinis paviršius. Jis sudaros sąnarį su blauzdikauliu.
Šeivikaulio kūną iš visų pusių supa blauzdos raumenys. Kaulas turi tris paviršius - vidinį, šoninį ir užpakalinį. Užpakaliniame paviršiuje yra vidinė skiauterė. Prie jos tvirtinasi tarpraumeninė pertvara. Čia yra kaulo maitinamoji anga.
Tolimasis šeivikaulio galas sudaro šoninę kulkšnį (lot. malleolus lateralis). Ji yra tribriaunė, didenė už vidiniąją. Vidinėje kulkšnies pusėje - kulkšnies sąnarinis paviršius (yra sąnarys su šokikauliu). Užpakalinėje pusėje yra šoninės kulkšnies duobė (lot. fossa malleoli lateralis). Ji yra įspausta šeivinių raumenų sausgyslių.
[taisyti] Šeivikaulio dalys
- Šeivikaulio galvos viršūnė (apex capitis fibulae)
- Šeivikaulio galvos sąnarinis paviršius (facies articularis capitis fibulae)
- Šeivikaulio galva (caput fibulae)
- Vidinė skiauterė (crista medialis)
- Šeivikaulio kūnas (corpus fibulae)
- Kulkšnies sąnarinis paviršius (facies articularis malleoli lateralis)
- Šoninė kulkšnis (malleolus lateralis)
Dubenkaulis - Šlaunikaulis - Girnelė - Blauzdikaulis - Šeivikaulis - Pėdos griaučiai
