Šeimyniškėlių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie kelio į Rokiškį. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis.

Piliakalnio aikštelė - 80 m ilgio, 35 m pločio pietrytiniame gale ir 23 m - šiaurės vakariniame. Aikštelės plotas - apie 3000 kv. m. Pietrytinėje pusėje supiltas 5 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Priešingoje aikštelės pusėje yra 2 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Piliakalnis iš abiejų pusių ties pylimais nuo likusios aukštumos dalies atskirtas grioviais, už kurių įrengti papiliai. Piliakalnio šlaitai statūs, 12–15 m aukščio. Į vakarus nuo piliakalnio yra 2 ha plotą užimanti XIII–XIV a. gyvenvietė, už jos - XIII–XVIII a. senkapis.

1990–2005 m. archeologas Gintautas Zabiela ištyrė visą piliakalnio aikštelę, padarė abiejų pylimų ir šlaitų pjūvius. Aptikta pilies įtvirtinimų ir pastatų liekanų, židinių, įvairių XIII–XIV a. radinių, žiestos keramikos, gyvulių kaulų. Nustatyta, kad piliakalnyje stovėjo stipri medinė pilis, pastatyta XIII a. iki tol negyvenamoje vietoje ir perstatyta XIV a.

Dendrochronologinių tyrimų duomenimis, piliakalnis buvo įrengtas 1232 m. Jis siejamas su vienintele žinoma karaliaus Mindaugo pilimi Voruta. 1251 m. Vorutos pilyje Mindaugas, remiamas Livonijos Ordino, apsigynė nuo savo konkurento Tautvilo puolimo.

Šiuo metu Šeimyniškėlis yra vienintelis pilnai ištirtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas labiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje. Iki 2009 m. planuojama ant piliakalnio pastatyti medinę pilį, menančią XIII-XIV a. Tai bus paminklas Lietuvos medinėms pilims.