Čukisakos departamentas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Herbas	Vėliava

Pagrindiniai duomenys

Sostinė:

Sukrė

Plotas:

51 524 km²

Administracinis
suskirstymas:

10 provincijų,
28 savivaldybės

Gyventojų sk. (2007):

621 383

Gyventojų tankis (2007):

12,06 gyv./km²

Kalbos:

ispanų, kečujų

Čukisakos departamentas (isp. Departamento de Chuquisaca, keč. Chuqichaka suyu, aim. Chuquisaka jach'a suyu) - vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies pietryčiuose. Departamento sostinė - Sukrė, kartu yra ir konstitucinė Bolivijos sostinė.

Turinys

1 Pavadinimo kilmė
2 Vėliavos reikšmė
3 Istorija
4 Geografija
5 Hidrografija
6 Klimatas
7 Provincijos
8 Demografija
- 8.1 Etninės grupės
- 8.2 Gyventojų skaičiaus kaita
9 Ekonomika
10 Turizmas
11 Šaltiniai
12 Nuorodos

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Čukisaka aimarų kalba reiškia sidabrinį kalną^[1].

[taisyti] Vėliavos reikšmė

Departamento vėliava - baltame fone raudonas burgundiškas kryžius, vaizduojamas kariniu Ispanijos stiliumi, remiasi Čarkaso teisminės apygardos (isp. Audiencia de Charcas) vėliava. Šiandien balta vėliavos spalva reiškia taiką, tyrumą ir tikėjimą, o raudona - kraują^[2].

[taisyti] Istorija

Čukisakos departamentas buvo įkurtas 1826 m. sausio 23 d. Antonio José de Sucre įsakymu. 1938 m. po Čako (isp. Chaco) karo su Paragvajumi Bolivija prarado dalį Čukisakos departamento teritorijos.

[taisyti] Geografija

Šiaurėje departamentas ribojasi su Kočabambos, pietuose su Tarichos departamentais, šiaurės rytuose su Santa Kruso departamentu, rytuose su Paragvajumi, vakaruose su Potosi departamentu.

Čukisakos departamente yra šios kalnų grandinės: Sopachuy, Incahuasi, Aguarague, Lique ir Tacsara. Departamente Andai žemėja, todėl regione nėra aukštų viršūnių.

[taisyti] Hidrografija

Departamentas priklauso dviem šalies baseinams: šiaurėje esančios upės priklauso Amazonės baseinui, centrinio, pietų ir rytų regionų upės - La Platos baseinui. Pagrindinės Amazonės baseino upės: Zudáñez, Azero, Frias, Ñancauzu, Tomina Chico, Presto, taip pat Rio Grande upės intakai. La Platos baseino upės: Pilcomayo, Sijlla, Huayllavi, St. Helena, Pilaya, Puca Pampa, Ingre, Añimbo, San Antonio, Ñacamiri ir Huacaya.

[taisyti] Klimatas

Šiaurinei, centrinei ir pietrytinei departamento daliai būdingas vidutinis klimatas, šiaurės rytiniams ir rytiniams regionams - šiltas klimatas.

[taisyti] Provincijos

Čukisakos departamento suskirstymas į provincijas

Departamentas padalintas į 10 provincijų, 28 savivaldybes ir 118 kantonus. Departamento provincijos:

Belisario Boeto
Hernando Siles
Jaime Zudáñez
Juana Azurduy de Padilla
Luis Calvo
Nor Cinti
Oropeza
Sud Cinti
Tomina
Yamparáez

[taisyti] Demografija

Kočabambos departamento gyventojų skaičius sudaro 6,54% visų Bolivijos gyventojų. 41,04% gyventojų gyvena miestuose, 58,96% gyvena kaimuose^[3].

Departamento gyventojų neraštingumas yra vienas didžiausių šalyje (apie 26,97%).

[taisyti] Etninės grupės

Pirmykštės departamento etninės grupės: kečujai, Chorotis ir Chiriguanos.

[taisyti] Gyventojų skaičiaus kaita

Metai	Gyventojų sk.^[4]
1900	196 434
1950	260 479
1976	358 516
1992	453 756
2001	531 522

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinės departamento ekonomikos šakos: žemės ūkis, gyvulininkystė. Pagrinde auginami kviečiai, javai, miežiai, ankštiniai augalai, daržovės. Tropinėse zonose auginami pipirai, ryžiai, tabakas. Iš gyvulių daugiausiai auginami galvijai, avys, kiaulės ir ožkos. Departamente taip pat yra nežymi naftos ir gamtinių dujų gavyba, kuri sudaro atitinkamai 1,85% ir 5,08% bendros visos Bolivijos gavybos. Pagrindiniai pramonės produktai: vynas, cigaretės, verpalai ir cementas.

Pagrindinė eksporto prekė - gamtinės dujos, jų eksportas sudaro apie 90% viso departamento eksporto. Daugiausia eksportuojama į Braziliją ir Argentiną. Taip pat nežymus eksportas ir į Meksiką, Kolumbiją, JAV, Peru ir Čilę.

Pagrindinės importo prekės: transporto priemonės, jų dalys ir priedai, įvairūs pramonės gaminiai. Daugiausiai prekių importuojama iš Čilės.

Čukisakos departamentas sukuria 4,55% Bolivijos BVP.^[5]

[taisyti] Turizmas

Pagrindinės turistų lankomos vietos - departamento sostinė Sukrė, kurios senamiestis su puikiai išsilaikiusiais XVI a. pastatais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, taip pat Tarabuko miestelis, esantis 60 km už Sukrės, garsus Pujllay festivaliu (dar vadinamu Pujllay de Tarabuco) kovo mėnesį ir indėnų turgumi, kuris vyksta kiekvieną sekmadienį. Netoli Sukrės yra ir didžiausia pasaulyje paleontologinė ekspozicija, kurioje yra daugiau nei 5000 dinozaurų pėdų, kurios priklauso 290 gyvūnų rūšims.