Centrinė Meksika (dar Centrinė Mezoamerika) – istorinis-kultūrinis regionas Mezoamerikoje, dabartinės Meksikos teritorijoje. Iš šio regiono kilo didžiausios ir galingiausios imperijos postklasikiniu laikotarpiu.
Regionas liečiasi su Įlanka rytuose, Gereru ir Oašaka pietuose, Vakarais vakaruose.
Centro regionas yra uždaroje teritorijoje, beveik iš visų pusių apsuptas kalnų. Rytuose jį supa Rytų Siera Madrė, kuri skiria nuo Įlankos regiono. Vakaruose jį supa Vakarų Siera Madrė, pietuose - Pietų Siera Madrė.
Tokiu būdu susiformuoja Meksikos plokštikalnė, kurios pietinė dalis (Mesa Central) ir atitinka Centro regioną. Nors gyvenimo sąlygos čia nėra geros, Rio Grandė de Santjagas kai kurioms vietovėms suteikia drėgmės, egzistuoja daug derlingų slėnių, kurių didžiausias - Meksiko slėnis.
Meksiko slėnis buvo centro regiono svarbiausia vieta, mat čia formavosi ir kilo skirtingos kultūros. Čia buvo penki ežerai (šiuo metu nebelikę nė vieno), tapę namais daugybei tautų ir miestų.
Seniausia Centrinės Meksikos kultūra buvo Tlatilko, kilusi Meksiko slėnyje. Ji buvo vienalaikė olmekų kultūrai. Vėliau Meksiko slėnyje suklestėjo Kuikuilko miestas.
|