Valstybinio pavaldumo miestas (Japonija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valstybinio pavaldumo miestas (政令指定都市; seirei shitei toshi arba 政令市; seirei shi) yra subprefektūrinio lygio Japonijos administracinis vienetas. Paprastai valstybinio pavaldumo miesto statusą įgyja miestas, turintis didesnę kaip 500 000 gyventojų populiaciją, svarbias ekonomikos ir pramonines funkcijas.
[taisyti] Valstybinio pavaldumo miestų statusą turinčių gyvenviečių sąrašas
- Kobė (1956)
- Kiotas (1956)
- Nagoja (1956)
- Osaka (1956)
- Jokohama (1956)
- Kitakiūšiū (1963)
- Fukuoka (1972)
- Kavasakis (1972)
- Saporas (1972)
- Hirosima (1980)
- Sendajus (1989)
- Čiba (1992)
- Saitama (2003)
- Šidzuoka (2005)
- Sakajus (2006 m. balandžio 1 d.)
- Nijigata (2007 m. balandžio 1 d.)
- Hamamacu (2007 m. balandžio 1 d.)
