Turkijos geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Turkija yra Anatolijoje ir pietryčių Europoje (vakarinė Turkijos dalis, į vakarus nuo Bosforo sąsiaurio, geografiškai yra Europoje, o Anatolija — pietvakarių Azijos dalis), ribojasi su Juodąja jūra, tarp Bulgarijos ir Gruzijos, taip pat ribojasi su Egėjo ir Viduržemio jūromis, tarp Graikijos ir Sirijos. Geografinės Turkijos koordinatės yra: 39°00′Š, 35°00′R.

Plotas: 780 580 km², sausumoje: 770 760 km², vandenyje: 9 820 km².

Turkija tęsiasi daugiau negu 1600 km iš vakarų į rytus, bet dažniausiai mažiau negu 800 km iš šiaurės į pietus. Visas plotas yra apie 779 452 km², iš kurių 755 688 km² yra Azijoje ir 23 764 km² Europoje.

Anatolija yra didžiulis, stačiakampio formos pusiasalis, besidriekiantis tarp pietryčių Europos ir Azijos. Anatolija sudaro 97% Turkijos teritorijos. Anatolija dar vadinama Mažąja Azija arba Azijietiškąja Turkija. Anatolijos terminas yra naudojamas kalbant apie didžiulį plokščiakalnį, kurį juosa kalvų ir kalnų grandinės, daugelyje vietų trukdančios prieiti prie pakrantės regionų.

Europietiškoji Turkijos dalis, dar žinoma kaip Trakija, apima tik 3% šalies teritorijos, bet joje gyvena daugiau negu 10% visų šalies gyventojų. Trakija nuo Azijinės Turkijos dalies atskirta Bosforo sąsiauriu, Marmuro jūra ir Dardanelų sąsiauriu.

[taisyti] Valstybės sienos

Turkija ribojasi su aštuoniomis valstybėmis, ir turi šešias kranto linijas. Apsupta vandens iš trijų pusių ir saugoma aukštų kalnų, pagal rytines sienas, valstybės sienas puikiai apibrėžia natūralūs gamtos dariniai. Valstybės sienos nuo dvidešimtojo amžiaus pagal sutartį liko nepakitusios.

Sienos ilgis: 2627 km, siena ribojasi su: Graikija 206 km, Bulgarija 240 km, Gruzija 252 km, Armėnija 268 km, Azerbaidžanas 9 km, Iranas 499 km, Irakas 331 km, Sirija 822 km.

Kranto linija: 7200 km, išskirtinė ekonominė zona: tik Juodojoje jūroje, teritoriniai vandenys: 6 jūrmylės Egėjo jūroje, 12 jūrmylių Juodojoje ir Viduržemio jūroje.

Sienos su Graikija buvop patvirtintos Lausano sutartimi 1923 m., nuo tada Trakijoje ir kitose įeinančiose teritorijose vyksta gyventojų mainai. Po susitarimo daugelis graikiškai kalbančių žmonių, gyvenančių vakarinėje Turkijos dalyje, buvo priversti persikelti į Graikiją, tuo tarpu daugelis turkiškai kalbančių žmonių nebuvo priversti grįžti i Turkiją per Balkanų valstybių karą su Turkija.