Traidenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Traidenis (mirė apie 1282 m. pradžią), Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1268 ar 1269 iki 1282(?) m. Didžiuoju kunigaikščiu tapo greičiausiai kaip Mindaugo giminei priešiškos politinės grupuotės lyderis (žinoma, kad valdymo pradžioje Traidenis palaikė draugiškus santykius su Mindaugo sūnų Vaišelgą nužudžiusiu Haličo-Volynės didžiuoju kunigaikščiu Levu Danilovičiumi). Buvo nuoseklus pagonybės šalininkas ir antivokiškos baltų laisvės kovos rėmėjas, taip pat talentingas karvedys, − iš paties Traidenio vadovaujamos LDK kariuomenės laimėtų mūšių paminėtini Karusės ledo mūšis (1270 m.), Ašeradės mūšis (1279 m.) ir Jersikos užėmimas (1281(?) m.).

Nei Traidenio kilmė (Bychovco kronikoje jis pavadintas Žygimanto Kęstutaičio protėviu), nei jo giminystės ryšiai nėra visai aiškūs. Tikrai žinoma, kad Traidenis turėjo dukterį Gaudemundą (Gaudimantę), kurią 1279 m. ištekino už Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II.

Traidenio valdymo laikotarpiu LDK sėkmingai atrėmė keletą Livonijos ordino puolimų, įsitvirtino Palenkėje; iš lietuvių, jotvingių ir (tikriausiai) LDK rusėnų sudaryta LDK kariuomenė tada ne kartą siaubė abiejų Vokiečių ordino šakų, lenkų kunigaikštysčių ir Haličo-Volynės valstybės valdas. Traidenio leidimu tuometinės etninės Lietuvos pietiniame pakraštyje ir kt. LDK vietose įsikūrė daugybė iš Vokiečių ordino užkariautų arba nuniokotų žemių pasitraukusių prūsų, jotvingių ir žemgalių.

Anksčiau valdė: Švarnas

Lietuvos didysis kunigaikštis 1269(?)–1282

Vėliau valdė: Daumantas