Sultonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sultonas (arabų kalba: سلطان) yra Islamo titulas, turintis keletą istorinių reikšmių. Iš pradžių tai buvo abstraktus arabų kalbos daiktavardis, reiškiantis "jėga", "valdžia" ar "valdovas", kilęs iš arabų kalbos masdaro سلطة sulṭah, reiškiančio "galia" ar "valdžia". Vėliau sultonais pradėti vadinti tam tikri musulmonų valdovai, kurie teigė esą nepriklausomi (neturėjo viršesnio valdovo), bet nereiškė pretenzijų į visą kalifatą. Be to, sultonais buvo vadinami galingi kalifato provincijų valdytojai. Paskui tam tikrame kontekste sultonas įgavo kitų reikšmių. Sultono valdoma dinastija ir žemės vadinamos sultonatu (arab. سلطنة).
[taisyti] Musulmonų valdovai pagal šariatą
Pagal Koraną sultonas turi didelę politinę ir religinę valdžią, bet pats nėra religijos mokytojas. Pirmasis valdovas naudojęs sultono titulą buvo turkmėnų vadas Mahmudas Gaznevi, valdęs 998-1030 m. Vėliau tai tapo įprastu seldžiukų tiurkų valstybių ir Osmanų imperijos valdovų bei Ajubidų ir Mameliukų dinastijų Egipte titulu. Vėliau sultono titulą naudojo imperatoriaus žmonos. Religinį titulo įteisinimą rodo faktas, kad šešėlinis kalifas Kaire suteikė sultono titulą Muradui I, trečiam Osmanų imperijos valdovui 1383 m. Ankstesni valdovai buvo "tik" bėjai ar emyrai.
Vėliau net ne tokie svarbūs valdovai pradėjo vadintis sultonais. Pvz.: šiuolaikinės Maroko dinastijos ankstesnieji lyderiai. Dabar titulą naudoja tik Omano, Brunėjaus (abi yra nepriklausomos valstybės) sultonai bei Džohoro, Kedaho, Kelantano, Pahango, Perako, Selangoro, Terenganu ir Malaizijos federacijos valstijos sultonai, be to yra keli sultonai Javoje ir pietinėje Filipinų dalyje. Sultono titulą vis dažniau pakeičia karalius.
[taisyti] Karinis rangas
Persijos imperijoje sultonas buvo karinis rangas atitinkantis Europos kapitoną, visuomenėje jis priklausė penktai rango klasei.
