Daiktavardis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Daiktavardis – kaitoma kalbos dalis, nusakanti daikto vardą. Atsako į klausimą kas tai?

Turinys 1 Etimologija 2 Daiktavardžiai sintaksėje 3 Daiktavardžių morfologija 4 Lietuvių kalboje 4.1 Skirstymas 4.2 Kaitymas 4.3 Daryba 5 Sangrąžiniai daiktavardžiai 6 Įsidėmėtina rašyba 7 Įdomybės

[taisyti] Etimologija

Žodis daiktavardis kilo iš dviejų lietuviškų žodžių: daiktas ir vardas – mat šiai kalbos daliai priskiriami žodžiai nusako daiktų, dalykų pavadinimus, vardus.

[taisyti] Daiktavardžiai sintaksėje

Sakinyje dažniausiai būna veiksmo,papildinio ir tarinio pozicijose.

[taisyti] Daiktavardžių morfologija

Morfologiniai požymiai įvairiose kalbose skiriasi. Daugelyje kalbų linksniuojamas (švedų kalboje yra du, Kaukazo kalbose – keliolika linksnių), turi gimines (romanų kalbose – dvi, lotynų – tris). Kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, kinų) nėra linksniuojami, neturi giminės (pavyzdžiui, anglų kalboje). Nemažai kalbų daiktavardžiai turi du skaičius – vienaskaitą ir daugiskaitą, tačiau kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, slovėnų) naudojama ir dviskaita. Anksčiau ji buvo ir lietuvių kalboje (pavyzdžiui, du broli), tačiau baigia išnykti.

Daiktavardžiai kaitomi galūnės (pavyzdžiui, rusų kalboje) arba artikelių bei įvardžių (pavyzdžiui, vokiečių kalboje) pagalba.

[taisyti] Lietuvių kalboje

[taisyti] Skirstymas

Visus daiktavardžius skirstome į konkrečiuosius ir abstrakčiuosius. Abstraktieji - gamtos, visuomenės reiškinių, ypatybių, veiksmų pavadinimai. Konkrečiaisiais reiškiamus daiktus matome, galime paliesti: daiktai, augalai, gyvūnai, žmonės, vietovės. Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius ir tikrinius. Yra ir kuopinių.

Tikriniams daiktavardžiams priskiriami pavadinimai, vardai (Antanas, Vilnius), jie rašomi didžiąja raide. O bendriniai daiktavardžiai yra visi kiti (stalas, kėdė). Kai kurie daiktavardžiai, kaip žemė ir mėnulis, gali būti priskirti tiek bendriniams, tiek tikriniams daiktavardžiams – viskas priklauso nuo naudojimo.

Kuopiniai daiktavardžiai nusako daiktų grupę, pavyzdžiui, beržynas, jaunimas ar krūmynas.

[taisyti] Kaitymas

Lietuvių kalboje kaitomas linksniais (daiktas, daiktą, daiktu), skaičiais (daiktas, daiktai), giminėmis (vyriškoji, moteriškoji, bendroji).

Kaitymo sistema remiasi daiktavardžių galūnėmis.

Skaičiai – vienaskaita ir daugiskaita.

vns.	dgs.
šuo	šunys
katė	katės
laikraštis	laikraščiai

Yra daiktavardžių, kurie yra vienaskaitiniai (pienas, tyla,cukrus, apimtis, remontas, jaunystė) ar daugiskaitiniai (pietūs, grindys, akiniai, marškiniai, kailiniai, vartai, vestuvės, rungtynės). Su daugiskaitiniais daiktavardžiais vartok tik dauginius skaitvardžius(dveji, dvejos, treji, trejos...) arba įvardžius (abeji, abejos, keleri, kelerios...).Pvz.:Pirkau dvejas stakles, dalyvavau trejose rungtynėse, abeji vartai, keleri marškiniai, po devynerių metų ir penkių mėnesių. Bet. Vieni metai, vieneri metai prabėgo. Penki tvartai, vienos durys.

Yra septyni linksniai:

Linksnis	Sutrumpinimas	Klausimas	Pavyzdys vns.	Pavyzdys dgs.
Vardininkas	V., vard.	kas?	kambarys, gatvė	kambariai, gatvės
Kilmininkas	K., kilm.	ko?	kamabario, gatvės	kambarių, gatvių
Naudininkas	N., naud.	kam?	kambariui, gatvei	kambariams, gatvėms
Galininkas	G., gal.	ką?	kambarį, gatvę	kambarius, gatves
Įnagininkas	Įn., įnag.	kuo?	kambariu, gatve	kambariais, gatvėmis
Vietininkas	Vt., viet.	kur? kame?	kambaryje, gatvėje	kambariuose, gatvėse
Šauksmininkas	Š., šauksm.	–	kambary!, gatve!	kambariai!, gatvės!

Daiktavardžiai duktė, sesuo (tik tie du) yra išimtis iš taisyklės, todėl naud.kam? dukteriai, seseriai, įn.kuo? dukteria, seseria.Bet. Sesute, pussesere, dukrele, seserėle,kate, viešnia, vyšnia(vard.kas? vyšnia), kriauše(vard.kas?kriaušė). Vienaskaitos vietininko yra dvi žodžių kraujas ir vėjas formos:kraujuje, kraujyje, vėjuje, vėjyje.

Yra penkios linksniuotės, skiriamos pagal vienaskaitos vardininko ir kilmininko formas:

Linksniuotė	Vns. V. galūnės	Vns. K. galūnės	Pavyzdys
I	-as, -is, -ys	-(i)o	daiktas, automobilis, pažimys
II	-a, -i, -ė	-ės, -(i)os	duona, marti, gėlė
III	-is	-ies	naktis
IV	-(i)us	-(i)aus	autorius
V	-ė, -uo	-(en)s, -(er)s	duktė, vanduo

Kai kurie daiktavardžiai, perimti iš kitų kalbų, nėra linksniuojami, pavyzdžiui, žiūri, suši, tabu.

[taisyti] Daryba

• Su priesagomis: motina – motinėlė, akmuo – akmenėlis;

Jei daiktavardžio priesaga prasideda balse (im, ym, yb, ės, en, ykl, ik, ėj), tai jį darome iš būtojo kartinio laiko vaiksmažodžių, pvz.: puvėsiai, griuvėsiai, džiūvėsiai, svilėsiai, pylimas, lijimas, gijimas, liudijimas, duženos, skyryba, gynėjas, rijikas. Jei priesaga prasideda priebalse (t, tuv, kl, sen), tai darome iš bendraties, pvz.: būtis, būklė, būsena, žūtis, žūklė, spūstis, pjūtis, ryklė, ryklys, eitynės.

• Su priešdėliais: dangus – padangė, kampas – užkampis, lapas – lapuotis;

Jei daiktavardis turi priešdėlį į, po, ato, pro ir pan., tai šaknis dažniausiai ilga, pvz.: posūkis, pobūdis, pokylis, požiūris, pokytis, protrūkis, atoslūgis, įmygis, įgūdis, įspūdis, įtūžis, įdūkis, įsiūtis, įkyrumas, įžūlumas.

• Sudūrimo būdu: rugys ir gėlė – rugiagėlė

[taisyti] Sangrąžiniai daiktavardžiai

Sąngražinių daiktavardžių vardininko linksnyje nerašoma nosinė(nepainiokite su dalyviais).

V.kas?	Gal.ką?	Vt.kur?
Kreipimasis	Kreipimąsi	Kreipimesi
Rašymasis	Rašymąsi	Rašymesi
Važinėjimasis	Važinėjimąsi	Važinėjimesi
Prausimasis	Prausimąsi	Prausimesi
Varžymasis	Varžymąsi	Varžymesi

[taisyti] Įsidėmėtina rašyba

Brasta, klasta, nuosmukis, kraujosruva, kraujoplūdis, kojūgalis, galvūgalis, dienovidis, brūzgynai, žabtai, apyniai, ajerai, žynys, žiniuonė, sūpynės, sūpuoklės (sūpuoti, ne supti), gurkšnis, beždžionė, vyzdžiai.

[taisyti] Įdomybės

Vienintelis vienskiemenis daiktavardis lietuvių kalboje – šuo.