Sudanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sudano Respublika (Sudanas) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje, didžiausia žemyno valstybė. Ribojasi su Egiptu šiaurėje, Eritrėja bei Etiopija rytuose, Kenija bei Uganda pietryčiuose, Kongo Demokratine Respublika ir Centrinės Afrikos Respublika pietvakariuose, Čadu vakaruose ir Libija šiaurės vakaruose. Taip pat ribojasi su Raudonąja jūra šiaurės rytuose.
|
|||||
Valstybinė kalba | arabų | ||||
Sostinė | Chartumas | ||||
Didžiausias miestas | Omdurmanas | ||||
Valstybės vadovai | Omaras Ahmadas Hasanas Baširas
valdovas/prezidentas
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
2 505 810 km² (10) xx% / nėra duomenų |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
41 236 378 (29) 16,46 žm./km² (157) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 96,01 mlrd. $ (58) 2 300 $ (140) |
||||
Valiuta | Sudano svaras | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +/-X UTC +/-X |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
(įvykis Xxxx) (Metai) (Metai) |
||||
Valstybinis himnas | Sudano himnas | ||||
Interneto kodas | .sd | ||||
Šalies tel. kodas | +249 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Sudano istorija
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Sudano politinė sistema
Sudaną valdo autoritarinė vyriausybė, visa valdžia priklauso prezidentui Omarui Hasanui al Baširui. Baširas ir jo partija Sudaną valdo nuo 1989 m. birželio 30 d. įvykdyto perversmo.
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Sudano (administracinio suskirstymo vienetai)
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Sudano geografija
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Sudano ekonomika
Sudanas yra žemės ūkio valstybė. Žemės ūkyje dirba apie 80% šalies darbo jėgos, bet pajamos sudaro tik 35% BVP. Vyriausybė sudaro didelį vaidmenį planuojant šalies ekonomiką. Eksportui auginama medvilnė, sezamai, riešutai, cukranendrės. Kiti žemės ūkio produktai yra sorgai, soros, kviečiai, manijokai, tropiniai vaisiai ir saldžiosios bulvės. Auginamos avys, ožkos, galvijai, kupranugariai. Sudanas tiekia įvairius miško produktus, labiausiai iš jų gumiarabiką, pagal kurį šalis yra viena didžiausių gamintojų.
Šalies pramonė yra apribota žemės ūkio produktų apdirbimu ir lengvosios pramonės produktų gaminimu. Pagrindiniai gamybos produktai yra valyta medvilnė, tekstilės gaminiai, alkoholiniai gėrimai, muilas, avalynė, medikamentai, ginkluotė. Sudane yra lengvųjų ir sunkiųjų automobilių surinkimo linijos. Šalyje randama geležies, chromo rūdos, vario. Šalyje naftos telkiniai buvo atrasti 7-ąjame dešimtmetyje, bet tik 1999 m. žaliavinė nafta buvo pradėta eksportuoti.
Šalis importuoja žemės ūkio produktus, plataus vartojimo prekes, naftos perdirbimo ir transporto įrangą, medikamentus, chemikalus, tekstilės produktus, kviečius. Eksportuojama nafta ir jos produktai, medvilnė, sezamas, gyvuliai, riešutai, gumiarabikas, cukrus. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Kinija, Japonija, Saudo Arabija.
[taisyti] Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Sudano gyventojai
Dauguma Sudano gyventojų turtingesnėje šiaurėje yra musulmonai, o skurdesniuose pietuose – ne musulmonai.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Sudano kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Sudano ryšiai
- Sudano transportas
- Sudano karinės pajėgos
- Sudano tarptautiniai santykiai
- Sudano šventės
[taisyti] Nuorodos
Alžyras | Angola | Beninas | Bisau Gvinėja | Botsvana | Burkina Fasas | Burundis | Centrinės Afrikos Respublika | Čadas | Dramblio Kaulo Krantas | Džibutis | Egiptas | Eritrėja | Etiopija | Gabonas | Gambija | Gana | Gvinėja | Kamerūnas | Kenija | Komorai | Kongas | Kongo Demokratinė Respublika | Lesotas | Liberija | Libija | Madagaskaras | Malavis | Malis | Marokas | Mauricijus | Mauritanija | Mozambikas | Namibija | Nigerija | Nigeris | Pietų Afrikos Respublika | Pusiaujo Gvinėja | Ruanda | San Tomė ir Prinsipė | Seišeliai | Senegalas | Siera Leonė | Somalis | Sudanas | Svazilandas | Tanzanija | Togas | Tunisas | Uganda | Zambija | Zimbabvė | Žaliasis Kyšulys
Priklausomos teritorijos Mayotte'as | Reunionas | Šv. Elenos sala | Vakarų Sachara