Port Morsbis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Valstybė	Papua Naujoji Gvinėja
Meras (nuo 2000)	<..>
Gyventojų (2000)	252 000
Plotas	240 km²

Port Morsbis (angl. Port Moresby, tok pisin Pot Mosby) – miestas, Papua Naujosios Gvinėjos sostinė. 252 000 gyventojų (2000 m., neskaičiuojant priemiesčiuose gausiai gyvenančių skurdžių nelegalų).

[taisyti] Padėtis ir klimatas

Miestas išsidėstęs į rytus nuo Port Morsbio uosto pakrantės, Papua įlankoje, 9°48' pietų platumos ir 147°18' rytų ilgumos. Miestas yra Oveno Stenlio kalnagūbrio (Owen Stanley Range) šešėlyje, lietūs išsilyja dar nepasiekę miesto, tad per metus iškrenta tik 1250 mm kritulių ir lyginant visos šalies mastu, tai yra sausa vieta. Be to, tokia padėtis miestą taip pat apsaugo ir nuo audrų.

[taisyti] Istorija

Motų gentis dabartinio Port Morsbio apylinkėse gyvena jau apie 2000 metų. Uostą 1873 m. įkūrė anglų kapitonas (vėliau – admirolas) Džonas Morsbis (John Moresby), atplaukęs „Basilisk“ laivu, ir pavadino vietą Port Morsbiu (Morsbio uostu) savo tėvo, admirolo sero Ferfakso Morsbio (Fairfax Moresby), garbei. Anglai aneksavo uostą 1883–1884 m. ir paskelbė jį Britanijos Naujosios Gvinėjos administraciniu centru. Antrojo pasaulinio karo metais Port Morsbis buvo sąjungininkų bazė kariaujant su Japonija.

Po 1945 metų Port Morsbis buvo Australijos išorinės teritorijos Papua (dabartinė pietinė Papua Naujosios Gvinėjos dalis) administracinis centras, taip pat jis administravo ir Naujosios Gvinėjos teritoriją, kurią JTO pavedė globoti Australijai. Tuo metu jis iš paprasto uosto pavirto nauju, gerai suplanuotu šiuolaikiniu miestu. Sostinės apygarda, kuri dabar sutampa su miesto ribomis, buvo įkurta 1974 metais. 1975 m. Papua Naujajai Gvinėjai gavus nepriklausomybę, Port Morsbis tapo jos sostine. Vyriausybės pastatai yra tiek miesto centre, tiek ir priemiesčiuose, gausu verslo rajonų. Vanduo išgaunamas iš greta tekančios Lalokio (Laloki) upės, kur pastatyta vandens jėgainė. Mieste yra Papua Naujosios Gvinėjos universitetas (įkurtas 1965 m.), gerai išvystyta laivyba (ypač su Sidnėjumi ir kitais Australijos uostais), daugiausia eksportuojamas kaučiukas, auksas ir kopra. Išvystyta medžio apdirbimo pramonė. Taip pat yra tarptautinis Džeksono oro uostas, gera vietinių kelių infrastruktūra (nors susisiekimas su kitais šalies miestais vis dar yra prastas). Yra karinės kapinės (Bowana). Mieste yra nemažai kinų kilmės gyventojų.

Dėl didelio nelegalių gyventojų skaičiaus, mieste yra gana daug nusikaltimų, policijos korpucijos lygis gana aukštas. Gausu lūšnų.