Naujoji Gvinėja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naujoji Gvinėja (dar vadinama Papua) – antroji pagal dydį pasaulyje sala, užimanti 786 000 km² plotą. Sala yra Ramiojo vandenyno vakaruose, Melanezijoje, į šiaurę nuo Australijos, nuo kurios ją skiria Toreso sąsiauris (manoma, atsiradęs prieš 7000 metų).
[taisyti] Gamta
Kadangi Naujoji Gvinėja gana neseniai buvo atskirta nuo Australijos žemyno, jos augalija ir gyvūnija yra artima australiškajai. Saloje yra daugiausia atogrąžų miškai, kuriuose auga apie 11 000 augalų rūšių, gyvena 600 unikalių paukščių rūšių (įskaitant rojaus paukštį, esantį Papua Naujosios Gvinėjos vėliavoje), 400 rūšių roplių, 455 drugelių rūšys, daug įvairių žinduolių (ir sterblinių – medžių kengūrų, ilgasnapių echidnų ir kt.). Saloje jau 40-45 tūkst. metų gyvena melaneziečių kilmės gentys, kalbančios labai įvairiomis kalbomis.
[taisyti] Politika
Sala politiškai yra padalinta tarp dviejų valstybių (per 141-ąjį rytų meridianą) – vakarinė dalis priklauso Indonezijai, o rytinė - Papua Naujajai Gvinėjai. Indonezija labai sparčiai kerta tropinius miškus Naujojoje Gvinėjoje, šitaip sukeldama pavojų, kad išnyks daug unikalių augalų ir gyvūnų rūšių; be to, per Indonezijos nepriklausomybės laikus vykdoma agresyvi rasistinė politika prieš vietinius papuasus, siekiant juos išstumti ir išnaikinti.
