Palėvenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Palėvenė (reikšmės).

Palėvenė

Palėvenė

Koordinatės

55°50'00″ š. pl.
24°54'10″ r. ilg.

Savivaldybė

Kupiškio rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Palė́venė
Kilmininkas:	Palė́venės
Naudininkas:	Palė́venei
Galininkas:	Palė́venę
Įnagininkas:	Palė́vene
Vietininkas:	Palė́venėje

Palėvenės bažnyčia, vaizdas iš vienuolyno pusės.

Palėvenė – miestelis Kupiškio rajone, dešiniajame Lėvens krante (Lėvens kraštovaizdžio draustinyje). Tai vienas iš pačių mažiausių Lietuvos miestelių, tačiau pagarsėjęs Šv. Dominyko ir Šv. Jono atlaidais. Stovi Šv. Domininko bažnyčia (pastatyta 1676 m.), išlikęs buvęs dominikonų vienuolynas (pastatytas 1779 m.). Nuo 2000 m. Palėvenėje kasmet vyksta sakralinės muzikos ir teatrų festivaliai.

[taisyti] Gamta ir geografija

Šalia yra Vaisgiūnų šaltinis, Vaideginės miškas. Prie Palėvenės prigludusiame Buivėnų kaime šniokščia ąžuolas – gamtos paminklas. Šio milžino aukštis – 24 m, skersmuo – 2,2 m. Manoma, kad jis turi per 700 metų. Netoliese, prie Pauliankos kaimo, buvo Palėvenės dvaras. Šalia yra Palėvenės piliakalnis.

500 m į šiaurės vakarus yra Smėlio kalnelis – plynas su įdubusiu viduriu, gelstančia žole. Sakoma, čia ponai baudžiauninkus plakdavę. Šių ašaros taip gausiai tekėję, kad apačioje susidarė ežerėlis, iš kurio ištekėjo Ašarų upelis. Šiais laikais upeliukas jau išdžiūvęs, tačiau jo vagoje neželia žolė.

[taisyti] Žymūs žmonės

Palėvenės bažnyčioje krikštytas ir dvejus metus mokėsi architektas L. Stuoka-Gucevičius (1753-1798 m.). Palėvenėje gimė literatas, žurnalistas ir visuomenininkas Stasys Michelsonas (iki 1911 m. Michalkevičius, gimė 1881], mirė 1973 m. Bostone). Iš Palėvenės apylinkių, Terpeikių kaimo, yra kilęs elementoriaus ir dainų knygelės autorius, lietuviško feljetono pradininkas Kajetonas Aleknavičius (1804-1874). Palėvenės parapijoje po 1918 m. darbavosi liaudies menininkas Laurynas Masiliauskas (1884-1956). Palėvenėje mirė leksikografas Domininkas Sutkevičius (1782-1849). Bažnytkaimio kapinėse ilsisi aktorė Unė Babickaitė, kurios kapas yra mitologinis, istorinis ir memorialinis kultūros paveldo objektas.

[taisyti] Blaivybės sąjūdžio įkūrimas

Palėvenėje prasidėjo Lietuvos blaivybės ir lietuvybės išsaugojimo sąjūdis. 1858 m. vyskupas Motiejus Valančius į blaivininkų broliją įrašė pirmuosius narius. „Testamentinėje gromatoje“ jis rašė: „Vienoj kelionėj 1858 metuose apturėjęs įkvėpimą Dvasios Švenčiausios, idant apsakinėčiau blaivystę, pradėjau skelbti tą dorybę ir pats pirmas keliasdešimts žmonių įrašiau Palėvenėj į knygas“. Tačiau vienuolynas blaivystę suprato kiek kitaip – įsteigė didelę smuklę, o mažesnę padarė degtinės sandėliu, nors tuo metu Palėvenėje nebuvo net mokyklos – taip 1859 m. M. Valančiui rašė Utenos dekanas kunigas Stulginskis. Vyskupas įsakė smukles naikinti ir steigti parapinę mokyklą.

[taisyti] Bažnytkaimio atsiradimas

Oficialiai laikoma, kad Palėvenė įkurta 1586 m.

Miestelyje Mykolas Laurynas Odlianskis-Počobutas su žmona Marijona iš Siesickių giminės įsteigė dominikonų vienuolyną, kurio reikmėms dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką.

Apie bažnyčios ir vienuolyno pastatymą yra išlikęs toks padavimas: karo su švedais metu Počobutas, po nesėkmingo mūšio, pasislėpė miško koplyčioje. Matydamas savo beviltišką būklę, pasižadėjo, kad jei liks gyvas, pastatys bažnyčią. Švedai koplyčioje Počobuto nepastebėjo ir šis pažadą ištesėjo: pasikvietė dominikonus, kuriems pastatė bažnyčią ir vienuolyną.

[taisyti] Palėvenės bažnyčia

Bažnyčios vargonai.

Tai barokinė, turinti neoklasicizmo bruožų bažnyčia. Vienabokštė, kryžminio plano. Šiaurės pusėje bažnyčia šliejasi prie vienuolyno, turinčio uždarą kiemą, pastatų. Šventoriaus tvora mūrinė.

1776 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Iš pradžių nedidelė, stačiakampė, vienanavė, su trisiene apside. Vėliau abipus navos buvo primūrytos trys koplyčios. XVIII amžiaus viduryje už didžiojo altoriaus pristatytas vienuolių choras. Vienuolyno namai greta bažnyčios baigti 1779 metais. Iš zakristijos vienos durys veda į vienuolių chorą, kitos – į vienuolyną. Fundatorių palaikai palaidoti po bažnyčia.

Nuo XVIII amžiaus vidurio bažnyčią puošia 8 vėlyvojo baroko ir rokoko formų altoriai sujungti su klausykla-sakykla, unikalios ložės, išpuoštos kartušais su rėmėjų herbais. Altoriai įvardyti pagal dominikonų ordinui svarbius šventuosius bei religinius siužetus: Šv. Dominyko, Šv. Tomo Akviniečio, Šv. Jackaus, Šv. Kotrynos, Šv. Vincento Ferariečio, Rožinio Švč. M. Marijos, Nukryžiuotojo. „Kristaus Kančios koplyčios“ „Nukryžiuotojo altoriuje“ yra pagarsėjęs stebuklais kryžius su Nukryžiuotoju.

1906–1919 m. klebonavo Jonas Šileika, 1913 m. bažnyčioje įrengęs 12-kos registrų vargonus, perdažęs bažnyčią, parūpinęs naujų liturginių rūbų. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išsivežė bažnyčios varpus, vietoje kurių 1929 m. įsigyti du nauji varpai. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia apdegė. Atstatė klebonas Pranciškus Masilionis (1902–1981 m.).

[taisyti] Palėvenės vienuolynas

Palėvenės vienuolynas iš išorės

Vienuolynas pradėtas statyti XVI a. pabaigoje ir baigtas 1779 m. Be gyvenamųjų vienuolyno pastatų dar buvo pastatyta du svirnai, arklidės su vežimine, tvartas, šulinys.

1789 m. pastatytas svirnas su išlikusia įdomia autentiška medine konstrukcija. Šiauriniame gale buvo įrengtas malūnas. Centre yra dviejų aukštų įvažiavimo broma su vartais. Virš vežiminės – mansarda, kurioje džiovindavo vaistinius augalus.

XIX a. pradžioje vienuolynui priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu – daugiau kaip 45 valakai žemės.

Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, sukaupė 970 tomų biblioteką, kurioje buvo ir lietuviškų knygų. Dominikonas Domininkas Sutkevičius (1782–1849) apie 1835 m. parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų žodynus. Rapolas Jasikevičius 1855-1859 m. išleido 4 tomų pamokslų rinkinį lietuvių kalba, kurį pripažino net rusų carinė valdžia.

Palėvenės vienuolynas per 150 metų buvo Aukštaitijos dvasinis ir kultūros židinys. Nuo 1798 m. jame vykdavo filosofijos ir retorikos studijos, o po 1811 m. iš Vilniaus atkeltas teologijos kursas tikinčiajai jaunuomenei.

Už bendradarbiavimą su 1863 m. sukilėliais, Kauno gubernatorius įsakė Palėvenės vienuolyną uždaryti, o 20 vienuolių išskirstyti į Raseinių, Gardino, Nesvyžiaus ir Žemaičių Kalvarijos vienuolynus. 1865 m. vienuolynas buvo uždarytas ir vėliau labai sunyko. Vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui, o bažnyčia palikta katalikams, prie jos palikus du vienuolius.

Pasaulietinio turinio knygos buvo perduotos Kauno gimnazijai, o dvasinio – paliktos vietoje likimo valiai. XX a. pradžioje iš Palėvenės apylinkių kilęs studentas Jurgis Elisonas surinko bibliotekoje dar likusias vertingesnes knygas ir jas perdavė Vilniuje veikusiai Lietuvių mokslo draugijai. Likusias knygas 1916 m. į Vokietiją išvežė vokiečiai. Po Antrojo pasaulinio karo įsikūręs kolūkis labai suniokojo vienuolyną.

Šiuo metu buvusio vienuolyno ansamblis įeina į 1988 m. sudarytą saugomo gamtinio landšafto teritoriją. Teišliko tik mūriniai statiniai: vienuolių gyvenamasis namas, arklidės su vežimine, svirnas su malūnu, lavoninė ir tvora su įvažiavimo vartais.