Organinis junginys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Organinis junginys – junginys priklausantis didelei cheminių junginių grupei. Esminis organinio junginio bruožas - anglies ir vandenilio atomai molekulėje, dažnai ir kartu su kitais atomais (deguonimi, azotu, siera, fosforu, halogenais). Riba tarp organinių ir neorganinių junginių nėra labai tiksli. Kitaip organiniai junginiai – junginiai, kuriuos nagrinėja organinė chemija.
Didelę organinių junginių įvairovę įtakoja anglies atomų savybė jungtis į grandines ir žiedus.
Organiniai junginiai toliau skirstomi pagal funkcines grupes į:
|
|
Daug organinių junginių svarbūs biochemijoje:
- Antigenai
- Baltymai, amino rūgštys
- Fermentai
- Hormonai
- Polisacharidai, Karbohidratai ir cukrūs
- Riebalai ir riebalų rūgštys
- Vitaminai
Dalis sudėtingesnių junginių turi daug funkcinių grupių ir juos taip skirstyti sudėtinga. Junginys gali būti kartu ir aromatinis, ir aminas, ir esteris, ir t.t.
[taisyti] Nomenklatūra
Dėl junginių gausos juos pavadinti ir tuos pavadinimus įsiminti yra neįmanoma. Paprastumo dėlei priimta IUPAC nomenklatūra, leidžianti pavadinimus nesunkiai sudaryti remiantis junginio struktūra. Tai tik dalinis sprendimas, kadangi pagal dabartinę IUPAC nomenklatūrą sudėtingesnių junginių pavadinimai tampa labai gremėzdiški, kartais net sunkiai telpa į kelias eilutes, todėl toks sprendimas taip pat nėra idealus. Greta nomenklatūrinių pavadinimų visi plačiau naudojami junginiai turi ir įprastus, tradicinius.
