Naugardas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Naugardu taip pat buvo vadinamas nedidelis miestas dabartinėje Baltarusijoje – Naugardukas.

Naugardas (Didysis Naugardas arba Novgorodas; rus. Великий Новгород) – miestas vakarų Rusijoje, prie Volchovo upės, netoli Ilmenio ežero. 288,9 tūkst. gyventojų (1995). Srities administracinis centras, taip pat verslo ir pramonės centras. Regione išvystytas žemės ūkis. Pramonė: žemės ūkio, trąšų, maisto, baldų, porceliano.

Mieste išlikę ankstyvosios rusų architektūros paminklų – paminėtini kremlius (tvirtovė) ir Šv. Sofijos soboras (abu iš XI a.).

[taisyti] Istorija

Tai vienas iš seniausių Rusijos miestų, įkurtas dar V-VI amžiuje. Iki IX a. jį valdė vikingai (vadinosi Holmgard). Rusijos monarchų pradininkas Rurikas 862 m. tapo Naugardo kunigaikščiu. 1136 m. miestas tapo nepriklausomas nuo Kijevo ir būdamas gana demokratinio valdymo tapo Didžiojo Naugardo kunigaikštystės sostine. XIII-XIV a. miestas klestėjo kaip didelis kultūros centras, tarpo prekyba su Hanzos miestais. XIII a. pabaigoje buvo įsiveržę totoriai, bet puolimas atremtas. 1478 m. miestą užėmė Maskva, valdoma Ivano III. Įkūrus Sankt Peterburgą, miestas XVIII a. ėmė prarasti savo kaip svarbaus prekybos taško reikšmę. Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas vokiečių (1941–1944 m.), buvo smarkiai sugriautas.