Narinjo departamentas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||
.png) |
|||
| Sostinė | Pastas | ||
| Gubernatorius | Eduardo Zúñiga Erazo | ||
| Plotas | 32 268 km² | ||
| Gyventojų skaičius, 2005 m. |
1 775 973 | ||
| Gyventojų tankumas | 55,0 žm./km² | ||
| Urbanizacijos rodiklis | 41,2 % | ||
| Raštingumas | 80 % | ||
| Savivaldybės | 62 | ||
Narinjas (isp. Nariño) – departamentas Kolumbijos pietvakariuose, Ramiojo vandenyno pakrantėje, Ekvadoro pasienyje. Administracinis centras – Pastas.
Palei vandenyno pakrantę driekiasi neplati Ramiojo vandenyno žemuma. Čia iškrenta daug kritulių (3000 mm), karšta. Auga drėgnieji miškai. Einant į rytus iškyla Andų Vakarinė Kordiljera, kurios aukštis iki 4764 m (Kumbalio vlk.). Toliau Hoz de Minamá įduba skiria nuo Centrinės ir Rytų Kordiljeros. Kalnuose klimatas vėsus, sausesnis (1000 mm), vyrauja paramų pievos. Pačiuose rytuose prasideda Amazonijos selva. Trumpos ir vandeningos upės (Patía, Guáitara, Junambú) teka nuo kalnų į Ramųjį vandenyną. Kitapus kalnų, rytų kryptimi teka Amazonės baseino upės (Guamués, Churayaco, San Miguel).
Svarbiausia ekonomikos šaka – žemės ūkis. Auginamos bulvės, kukurūzai, kviečiai, kava, pupelės, kakava, aliejinės palmės, bananai, daržovės. Gyvulininkystė (daugiausia auginami galvijai). Pajūryje – žvejyba. Aukso ir sidabro gavyba. Odos, medienos, vilnos pramonė.
[taisyti] Etninė sudėtis
- Metisai ir baltieji – 70,42%
- Indėnai – 10,76%
- Juodaodžiai – 18,82%
[taisyti] Svarbiausi miestai
| Kolumbijos departamentai |  |
|---|---|
| Amazonė | Antiokija | Arauka | Atlantiko | Bojaka | Bolivaras | Čioko | Guachira | Guainija | Guavjarė | Kaldas | Kaketa | Kasanarė | Kauka | Kindijas | Kordoba | Kundinamarka | Magdalena | Meta | Narinjas | Putumajas | Risaralda | San Andresas ir Providensija | Santanderas | Sesaras | Sukrė | Šiaurės Santanderas | Tolima | Uila | Valje del Kauka | Vaupesas | Vičada | |
