Michailas Gorbačiovas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Michailas Sergejevičius Gorbačiovas (rus. Михаи́л Серге́евич Горбачёв; g. 1931 m. kovo 2 d. Privolnojės kaime, Stavropolio krašte) – Tarybų Sąjungos lyderis 1985-1991 metais. Bandė vykdyti politines reformas ir užbaigti Šaltąjį karą, tačiau dėl jo reformų komunistų partijai netekus dominuojančio vaidmens Tarybų Sąjunga subyrėjo.
[taisyti] Biografija
1950 m. įstojo į Maskvos valstybinio universiteto teisės fakultetą, kurį baigė 1955 m. Į komunistų partiją įstojo 1952 metais. Po studijų grįžo į Stavropolio kraštą. Nuo 1955 m. dirbo komjaunimo darbuotoju Stavropolyje, 1966-1968 m. TSKP Stavropolio miesto komiteto I sekretoriumi. 1968-1970 m. TSKP Stavropolio krašto komiteto II sekretoriumi, 1970 m. tapo Stavropolio krašto partijos komiteto I sekretoriumi, o kitais metais buvo paskirtas komunistų partijos Centro komiteto nariu. 1978 m. paskirtas pirmuoju sekretoriumi žemės ūkiui. 1979 m. Gorbačiovas tapo kandidatu į Politbiurą, o 1980 m. tapo jo nariu.
Po Konstantino Černenkos mirties 1985 m. kovo 11 d. M. Gorbačiovas paskirtas TSKP generaliniu Sekretoriumi, taip tapdamas de facto Tarybų Sąjungos vadovu. 1988-1990 m. buvo TSRS AT prezidiumo pirmininku (t.y. oficialiu valstybės vadovu).
Tapęs valstybės valdovu, mėgino gaivinti stagnuojančią komunistų partiją įvesdamas reformas (glasnostj, perestrojka). 1988 metais paskelbė, kad rytų bloko valstybėms leidžiama turėti demokratiją, taip sukeldamas revoliucijų bangą 1989 metais.
1989 m. įvyko rinkimai į TSRS Liaudies deputatų suvažiavimą ir 1990 kovo mėnesį šiame suvažiavime M. Gorbačiovas išrinktas TSRS prezidentu. Nepaisant pastangų ir ekonominių priemonių, TSRS ūkis ir žmonių gyvenimo lygis vis smuko.
1990 m. panaikintas TSRS konstitucijos straipsnis dėl TSKP vadovaujančio vaidmens valstybėje. Politinės sistemos demokratizavimas (paleisti politiniai kaliniai, mažiau cenzūruojama žiniasklaida, leidimai organizuoti mitingus ir demonstracijas) panaikino dominuojantį komunistų partijos vaidmenį ir išryškino iki tol slopintus kai kurių respublikų nepriklausomybės siekius. 1990 m. prasidėjo TSRS politinė dezintegracija (Lietuvai 1990 m., o kitoms Baltijos šalims 1991 m. paskelbus nepriklausomybę).
1990 sausio mėnesį M. Gorbačiovas lankėsi Vilniuje, tačiau jam nepavyko susilpninti nepriklausomybės siekių. 1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, M. Gorbačiovas atsisakė ją pripažinti ir stengėsi įvairiomis priemonėmis priversti atšaukti sprendimą. Tačiau per 1991 m. sausio 13 d. įvykius nesiryžo plačiu mastu naudoti karinę jėgą.
Užsienio politikoje Gorbačiovui pavyko pagerinti santykius su Vakarų šalimis, sumažinti tarpusavio įtampą. 1988 m. vasario mėn. jis pažadėjo išvesti kariuomenę iš Afganistano (išvesta 1989 m.).
1990 m. apdovanotas Nobelio taikos premija už Šaltojo karo nutraukimą.
Žmona – Raisa Maksimovna Totorenko (m. 1999), duktė Irina.
[taisyti] Nuorodos
