Masačusetso Technologijos institutas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Masačusetso Technologijos institutas | |
|---|---|
 |
|
| Lotyniškai: {{{lotyniškai}}} | |
| Šūkis | "Mens et Manus" angl. "Mind and Hand" |
| Įkurtas | 1861 metais |
| Tipas | Privatus |
| Rektorius | Phillip Clay |
| Direktorius | {{{direktorius}}} |
| Prezidentas | Susan Hockfield |
| Dekanas | {{{dekanas}}} |
| Vieta | Kembridžas, Masačusetso valstija, JAV |
| Fakultetai | 998 |
| Darbuotojai | {{{darbuotojai}}} |
| Studentai | {{{studentai}}} |
| Bakalaurai | 4,127 |
| Magistrantai | {{{magistrantai}}} |
| Doktorantai | {{{doktorantai}}} |
| Svetainė | MIT |
Masačusetso Technologijos institutas (MIT, angl. Massachusetts Institute of Technology) – privatus universitetas, esantis Kembridže, Masačusetso valstijoje. MIT sudaro penkios mokyklos ir vienas koledžas, kurį sudaro 32 universitetiniai fakultetai, stipriai orientuoti į mokslinius ir technologinius tyrimus.
MIT buvo įkurtas William Barton Rogers 1861 metais kaip atsakas į didėjančią Jungtinių Amerikos Valstijų industrializaciją. Nors įkurtas pagal vokiečių ir prancūzų politechninių technologijos institutų modelius, MIT filosofija „mokytis per veiklą“ pavertė universitetą mokymosi laboratorijose, doktorantų tyrinėjimų, ir progresuojančių architektūros stilių iniciatoriumi. Kaip federacinės valdžios finansuotas tyrinėjimo ir plėtros centras per Antrąjį pasaulinį karą, MIT mokslininkai išvystė susijusias su gynyba technologijas, kurios vėliau tapo kompiuterių, radarų, išcentrinės navigacijos sistemų pagrindu. Po karo, MIT reputacija plėtėsi už jos pagrindinių kompetencijų moksle ir inžinerijoje į socialinius mokslus įskaitant ir ekonomiką, lingvistiką, politikos mokslus ir vadybą.
MIT biudžetas ir metinės išlaidos tyrimams yra vienos didžiausių tarp Amerikos universitetų. MIT absolventai ir fakultetų mokomasis personalas yra žinomi dėl techninio sumanumo (72 Nobelio premijos laureatai, 47 Nacionalinio Amerikos Aukso medalio gavėjai ir 29 MacArthur draugijos nariai), verslumo dvasios (1997 pranešimas tvirtino, kad sujungtos pajamos kompanijų, įsteigtų MIT filialų, taptų dvidešimt ketvirta didžiausia ekonomika pasaulyje), ir nepagarbumas (populiari praktika konstruoti sudėtingas išdaigas, ar įsibrauti į svetimas duomenų bazes, dažnai turi anti-autoritarines potekstes).
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Pirmieji metai ir vizija
1861 Masačusetso Britanijos tautų sandrauga pritarė chartijai sujungiančiai "Masačusetso Technologijos Institutą ir Bostono Visuomenės Gamtotyros muziejų", pateiktos William Barton Rogers. Rogers siekė sukurti naųją aukštojo mokslo formą, kuri atkreiptų dėmesį į sunkumus sukeltus spartos mokslo ir technologijų pažangos XIXa. viduryje, su kuriomis negalėjo susitvarkyti klasikinių pažiūrų mokymo įstaigos. Rogers'o planas, kaip yra žinoma, buvo įdiegtas pagal tris principus: mokymo vertybe tampa naudingos žinios, būtinybė „mokytis per veiklą“, ir integruojant profesinius ir humanitarinius mokslus į bakalaurinį lygį.
Kadangi Pilietinis karas prasidėjo tik po kelių mėnesių, tai pirmosios klasės 1865 buvo patalpintos išnuomotose patalpose Prekybiniame Pastate (Mercantile Building) Bostono miesto centre. Pirmų MIT pastatų statyba buvo užbaigta 1866 Bostono Back Bay ir MIT tapo žinoma kaip "Bostono Tech." Per kitą pusę amžiaus mokslo ir inžinerijos mokymo programos nukrypo į profesinius interesus vietoj teorinių programų. Charles William Eliot, Harvardo universiteto prezidentas, kelis kartus mėgino sujungti MIT su Harvardo Lorenso Mokslo mokykla (Harvard's Lawrence Scientific School) per jo 30 metų kadenciją: pirmieji ankstyvi mėginimai 1869m. su kitais pasiūlymais 1900m. ir 1914m. buvo atmesti.
[taisyti] Plėtra
Mėginimai sujungti mokyklas vyko lygiagrečiai su MIT užsitęsusia plėtra už klasių ir laboratorijų erdvių, kuriai galimybę sudarė pati Bostono teritorija. Universiteto prezidentas Richard Maclaurin, pradėjęs tarnybą 1909m., siekė perkelti universiteto teritoriją į naują vietą. Anoniminis aukotojas, vėliau pasirodė esantis George Eastman, paaukojo lėšas pastatyti naują universiteto teritoriją palei mylios ilgio ruožą, kurį sudarė pelkė ir pramoninė žemė, prie Charles upės, Kembridžo pusėje. 1916m. MIT persikėlė į jo gražią naują neoklasikinę universiteto teritoriją, suprojektuotą žinomo architekto William W. Bosworth, kur universitetas yra iki šiol. Nauja universiteto teritorija sukėlė pasikeitimus sustingusioje bakalaurų mokymo programoje, bet 1930m. universiteto prezidentas Karl Taylor Compton ir viceprezidentas (iš esmės rektorius) Vannevar Bush radikaliai reformavo mokymo programą, iš naujo pabrėždamas "grynųjų" mokslų kaip fizika ir chemija ir mažindamas darbą, reikalingą įmonėse ir projektų sudaryme. Nepaisant Didžiosios Krizės sunkumų, reformos "atnaujino tikėjimą Instituto gebėjimu išvystyti vadovavimą moksle taip gerai kaip inžinerijoje". Plėtra ir reformos tokiu būdu sutvirtino MIT akademinę reputaciją Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, pritraukdami mokslininkus ir tyrėjus, kurie vėliau padarė reikšmingus indėlius Radiacinėje Laboratorijoje, Instrumentuotės Laboratorijoje, ir kitose susijusiose su gynyba tyrinėjimo programose.
MIT buvo radikaliai pakeistas jo dalyvavimo kariniame tyrinėjime per Antrąjį pasaulinį karą. Bush'as buvo paskirtas didžiulio Mokslinių tyrimų ir Vystymosi biuro galva ir nukreipė finansavimą tiktai į rinktinę universitetų grupę, įskaitant ir MIT. Per karą ir pokarinius metus, šie vyriausybės finansuojami tyrimai prisidėjo prie fantastiško Instituto tyrimų personalo ir įrangos didėjimo taip pat ir žymiai pagerindamas mokslo kokybę.
Kadangi Šaltasis karas ir Kosmoso varžybos (Space Race) sustiprėjo ir problemos dėl technologijos atotrūkio tarp JAV ir Tarybų Sąjungos augo labiausiai per 1950-uosius ir 1960-uosius, MIT dalyvavimas kariniame pramoniniame komplekse buvo universiteto pasididžiavimas. Tačiau, iki 1960-ųjų pabaigos ir 1970-ųjų pradžioje, intensyvūs studentų ir fakultetų aktyvistų protestai (era, dabar žinoma kaip "the troubles") prieš Vietnamo karą ir MIT gynybos tyrinėjimą, reikalavo, kad MIT administracija atsiribotų nuo to, kas tapo Charles Stark Draper Laboratorija ir perkėlė visą klasifikuotą tyrinėjimą, esantį ne universiteto teritorijoje, į Linkolno Laboratorijos infrastruktūrą.
[taisyti] Struktūra
MIT yra universitetas orientuojantis į mokslą, inžineriją, ir menus. MIT priklauso penkios mokyklos (Mokslo, Inžinerijos, Architektūros ir projektavimo, Vadybos, bei Humanitarinių mokslų, menų, ir socialinių mokslų) ir viena kolegija (Whitaker'io Sveikatos Mokslų ir Technologijos Kolegija (Whitaker College of Health Sciences and Technology)), bet jokios teisės ar medicinos mokyklos.
MIT valdo 78 narių taryba, žinoma kaip MIT korporacija (MIT Corporation), kuri tvirtina biudžetą, mokslinius laipsnius, fakultetų paskirimus taip pat renkant universiteto prezidentą. MIT finansinė parama iš šalies ir kitas finansinis turtas yra valdomi per šalutinę MIT Investicijų valdymo Kompaniją (MITIMCo). Profesorius kiekvieno iš MIT 32 akademinių skyrių atsiskaito to skyriaus mokyklos dekanui, kuris savo ruožtu atsiskaito rektoriui po prezidento. Tačiau, fakultetų komitetai tvirtina esminę daugelio MIT mokymo programų, tyrinėjimų, studentų gyvenimo, ir administracinių reikalų kontrolę.
MIT studentai nurodo abu jų pagrindinį specializacijos dalyką ir kursą, naudodamiesi skaičiais. Pagrindiniai specializacijos dalykai atsirado apytiksliai maždaug kai katedros buvo įsteigtos; pavyzdžiui, Pilietinis ir Aplinkos Inžinerija yra Kursas I, tuo metu, kai Branduolinis Mokslas ir Inžinerija yra Kursas XXII. Studentai, besispecializuojantys Elektrotechnikoje ir Kompiuterijoje, populiariausiame skyriuje, bendrai identifikuoja save kaip "Kursas VI." MIT studentai naudoja kombinaciją skyriaus kurso skaičiaus ir skaičiaus, nurodančio klasifikaciniam indeksui identifikuoti jų temas; kursas, kurį daug Amerikos universitetų pažymėtų kaip "Fizika 101" yra, MIT, tiesiog vadinamas "8.01".
[taisyti] Universiteto teritorija
MIT 168 akrų (68.0 ha) Kembridžo universiteto teritorija apima maždaug Charles River krantinės mylią. Universiteto teritorija Masačusetso Aveniu yra padalyta apytiksliai per pusę su dauguma studentų bendrabučių ir studentų gyvenimo infrastruktūra vakaruose ir dauguma akademinių pastatų rytuose. Tiltas, artimiausias MIT, yra Harvardo Tiltas, kuris yra atskirtas įmantrioje teritorijoje – Smoot. Kendall MBTA Red Line stotis esanti ant tolimo šiaurrytinio krašto universiteto teritorijos Kendall Kvartale. Kembridžo apylinkė, supanti MIT, yra mikstūra aukštųjų technologijų kompanijų, užimančių ir šiuolaikiškas įstaigas, ir rekonstruotus pramoninius pastatus taip pat kaip sociališkai ir ekonomiškai skirtingų gyvenamųjų kaimynysčių. MIT pastatai visi turi skaičių (ar skaičių ir raidę) pažymėjimą ir didžioji dalis turi vardą taip pat. Tipiškai, akademiniai ir administraciniai pastatai yra nurodomi tiktai skaičiumi, kai gyvenamosios vietos salės yra nurodomos vardu. Pastatų numerių struktūra apytikriai atitinka tvarką, kai pastatai buvo pastatyti ir jų vietos (šiaurė, vakarai, ir rytai) atitiko ankstesnį pastatų kompleksą, Maclaurin pastatų centro grupę. Daugelis yra sujungti virš žemės taip pat per didelį požeminių tunelių tinklą, aprūpindami apsaugą nuo Kembridžo oro. MIT taip pat valdo komercinį nekilnojamąjį turtą ir tyrinėjimo įrengimus visur Kembridže ir didesniame Bostono rajone. MIT branduolinis reaktorius universiteto teritorijoje yra antras pagal dydį universitetu pagrįstas branduolinis reaktorius Jungtinėse Valstijose. Didelis matomumas reaktoriaus saugyklos, tankiai apgyventame rajone, retkarčiais sukeldavo nesutarimą, bet MIT teigia, kad tai gerai apsaugota. Kiti žinomi universiteto teritorijos įrenginiai apima hermetišką aerodinaminį vamzdį, velkimo rezervuarą tam, kad išbandytų laivą ir okeaninius struktūros projektus, ir žemą spinduliuotės kogeneracijos gamykla, kuri aptarnauja didžiąją dalį universiteto teritorijos elektros ir šildymą. MIT visos universiteto teritorijos belaidis tinklas buvo užbaigtas 2005 rudenį ir susideda iš beveik 3 000 prieigos punktų, apimančių 9 400 000 kvadratinių pėdų (873,289.0 m ²) universiteto teritorijos.
[taisyti] Architektūra
Kadangi MIT architektūros mokykla buvo pirmoji Jungtinėse Valstijose, tai turi progresyvius, stilistiškai nenuoseklius pastatus. Pirmieji pastatai, konstruoti Kembridžo universitete, pabaigti 1916, yra oficialiai žinomi kaip Maclaurin pastatai, pavadinti buvusio Instituto prezidento Richard Maclaurin garbei, kuris prižiūrėjo jų statybą. Suprojektuoti William Welles Bosworth, šitie įspūdingi pastatai buvo pastatyti iš betono, pirmieji ne pramoniniai — pastatai JAV. Utopinio Gražaus Miesto judėjimas (The utopian City Beautiful movement) labai darė įtaką Bosworth projektui, šiai krypčiai būdingas Pantheon-esque Didysis Kupolas, kuriame įsikūrusi Barker Engineering Biblioteka, kuri pražiūri Killian Teismą, kur vyksta metiniai Pradžios mokymai. Aplink Killian Teismą esantys bordiūrai yra graviruoti su svarbių mokslininkų ir filosofų vardais.
[taisyti] Instituto prezidentai
William Barton Rogers, 1862–70, 1879–81
John Daniel Runkle, 1870–78
Francis Amasa Walker,1881–97
James Mason Crafts, 1897–1900
Henry Smith Pritchett, 1900–07
Richard Cockburn Maclaurin, 1909–20
Ernest Fox Nichols, 1921–22
Samuel Wesley Stratton, 1923–30
Karl Taylor Compton, 1930–48
James Rhyne Killian, Jr., 1948–58
Julius Adams Stratton, 1959–66
Howard Wesley Johnson, 1966–71
Jerome Bert Wiesner, 1971–80
Paul Edward Gray, 1980–90
Charles Marstiller Vest, 1990–2004
Susan Hockfield, 2004–
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Leidiniai
- MIT OpenCourseWare - nemokamas internetinis leidinys apie beveik visų MIT kursų medžiagą
- The Tech - studentų laikraštis, pirmasis pasaulyje internetinis internetinis laikraštis
- Tech Talk - MIT oficialus laikraštis
- MIT Press - universiteto spaustuvė ir leidykla
- MIT World - viešų paskaitų ir simpoziumų vaizdo įrašai
 |
Šis straipsnis apie mokymo įstaigą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
