Karelijos Respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karelijos Respublika
Республика Карелия
Karjalan tazavalla    

Karelijos vėliava Karelijos herbas
Sostinė	Petrozavodskas
Plotas - visas - % vandenys	20 vieta - 172 400 km² - 14,7
Populiacija - gyventojų skaičius - tankumas	67 vieta - 703 080 (2005) - 4,1/km²
Politinis statusas	Respublika
Federalinė apygarda	Šiaurės Vakarų federacinė apygarda
Ekonominis regionas	Šiaurės
Oficiali kalba	rusų
Vadovas	Sergėjus Katanandovas
Himnas	Karelijos himnas

Karelija (rus. Карелия), Karelijos Respublika (rus. Республика Карелия, karel. Karjalan tazavalla) - federacinė respublika šiaurės vakarų Rusijoje, Karelijos regione. Ribojasi su Archangelsko sritimi rytuose, su Vologdos ir Leningrado sritimis pietuose, su Suomija vakaruose ir su Murmansko sritimi šiaurėje. Šiaurės rytuose skalauja Baltoji jūra. Sostinė - Petrozavodskas.

Turinys 1 Istorija 2 Geografija 3 Gyventojai 4 Nuorodos

[taisyti] Istorija

1920 m. sudaryta Karelijos darbininkų komuna, 1923 m. perorganizuota į Karelijos ASSR. Nuo 1940 iki 1956 m. buvo Karelijos-Suomijos TSR (sąjunginė SSRS respublika), vėliau vėl tapo autonomine respublika. Nuo 1991 m. - federacinė Rusijos respublika.

[taisyti] Geografija

Karelija driekiasi Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose, kalvotoje ir labai ežeringoje Vakarų Karelijos aukštumoje. Vakaruose ir šiaurės vakaruose pereina į Manselkės aukštumą (aukštis iki 578 m).

Klimatas vidutinių platumų, daugiausia jūrinis. Vidutinė vasario mėnesio temperatūra nuo -9°C iki -13°C, liepą 14-16°C. Vidutinis metinis kritulių kiekis apie 500 mm. Upės priklauso Baltijos ir Baltosios jūrų baseinams: Vodla, Kemė, Kovda, Vygas, Suna (su Kivačo kriokliu). Karelijoje telkšo apie 60 tūkst. ežerų, jų tarpe vieni didžiausių Europoje Ladogos ir Onegos ežerai. Kiti didesni ežerai: Piaozeras, Segozeras, Vygozeras, Topozeras, Siamozeras, Janisjarvis, Vodlozeras, Leksozeras, Niukas ir kt.

Apie pusę respublikos teritorijos dengia spygliuočių (daugiausia pušų) ir mišrieji miškai (beržai, uosiai, alksniai).

[taisyti] Gyventojai

Karelijoje yra 13 miestų; didžiausi:

• Petrozavodskas – 266,3 tūkst. gyv. (2007 m.)
• Kondopoga – 33,9
• Segeža – 33,0
• Kostomukša – 30,0
• Sortavala - 19,8
• Medvežjegorskas - 16,0
• Kemė - 13,7
• Pitkiaranta - 12,9
• Belomorskas - 12,1
• Suojarvis - 11,0

Tautinė sudėtis (2002 m.):

• rusai - 76,6%
• karelai - 9,2%
• baltarusiai - 5,3%
• ukrainiečiai - 2,7%
• suomiai - 2,0%
• vepsai - 0,7%

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Karelijos Respublika – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Oficiali svetainė

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Nižnij Novgorodas | Novgorodas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas Autonominės sritys Žydų Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas
Federalinės apygardos
Centrinė | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Tolimieji Rytai | Uralas