Kaišiadorys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kaišiadorys
54°51′40″N, 24°27′20″E
Valstybė:	Lietuva
Savivaldybė:	Kaišiadorių rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}:	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007):	9 754
Plotas:	km²
Gyventojų tankumas:
Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė) Vardininkas: Kaišiadórys Kilmininkas: Kaišiadorių̃ Naudininkas: Kaišiadorìms Galininkas: Kaišiadóris Įnagininkas: Kaišiadorimìs Vietininkas: Kaišiadorysè

Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60 km); rajono centras. Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras.

Miesto centre stovi Kristaus Atsimainymo katedra (pastatyta 1932 m.) – vyskupijos centras. Yra paštas (LT-56001), muziejus (įkurtas 1998 m.), kultūros centras, dailės galerija, agronomo V. Ruokio memorialinis namas, vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė, poliklinika, rytiniame pakraštyje. Kapinėse prie geležinkelio stovi partizanų koplyčia. Girelės miške yra Dainų slėnis.

Per miestą eina geležinkelis Vilnius-Kaunas. Rytuose Kaišiadorys ribojasi su Gudienos gyvenviete.

Turinys 1 Istorija 1.1 Pavadinimo kilmė 2 Seniūnija 3 Pramonė 4 Švietimo ir ugdymo įstaigos 5 Žymūs žmonės 6 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pirmąkart Kaišiadorys minimi 1782 m. kaip dvaras. Miestas pradėjo kurtis XIX a. 2-ojoje pusėje, kai 1862 m. pradėtas tiesti geležinkelis Kaunas–Vilnius. 1920-1939 m. buvo Trakų apskrities centras, kadangi Lenkijos armija tuo metu buvo užėmusi Trakus. 1946 m. gavo miesto statusą. 1996 m. spalio 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

XIX a. tiesiant geležinkelį, netoli Riomerių dvaro ties Juodkonių kaimu buvo pastatyti laikini namai darbininkams. Geležinkelio stotis išaugo Juodkonių kaimo laukuose. Rusai Juodkonis vadino Eitkonimis ir pan. Šis vardas painiojosi su Eitkūnų geležinkelio stoties vardu, todėl Juodkonių stoties vardas netrukus buvo pakeistas ir stotis pavadinta Kaišiadorimis.

Kaišiadorių vardas savotiškas savo arabiška kilme. Miesto vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI amžiuje, vardo Chaišadaras. Palaipsniui gyvenvietė įgavo Kaišiadorių pavadinimą.

Kita versija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo žodžių kašė (slavybė, reiškianti „krepšys, pintinė“) + daryti („dirbti, gaminti“), taigi, turėtų reikšti „krepšių gamintojus, dirbėjus“. Pirmasis pavadinimo sandas galėjo būti ir nuo žodžio kaištis („volė, kamštis, kuolelis kam nors užkimšti“ ir pan.), tuomet galėjo reikšti „kaiščių dirbėjas“. Tačiau abiems pastarosioms versijoms pagrįsti trūksta istorinio pagrindo, kadangi prie geležinkelio kuriantis gyvenvietei tokie amatai neturėjo esminės svarbos.

Liaudies etimologija miesto pavadinimą kildina iš XIX amžiaus, kai caro laikais buvo statomas geležinkelis, o gyventojai vis klausdavo kū čia dara? („ką čia daro?“).

1862 m. miestas vadintas lenk. Koszedary, 1905 m. rus. Кошедары, 1906 m. – Kašedarai, 1926 m. – Kaišedorys.

[taisyti] Seniūnija

Kaišiadorių miesto seniūnija
Savivaldybė:	Kaišiadorių rajono
Administracinis centras:	Kaišiadorys
Plotas:	11 km²
Gyventojai:	9734 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	885 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Laima Katelevskienė
Žemėlapis
-

Kaišiadorių miestas turi atskiros seniūnijos statusą rajono savivaldybėje (nuo 1999 metų).

Kaišiadorių rajono seniūnijos

Kaišiadorių apylinkės seniūnija | Kaišiadorių miesto seniūnija | Kruonio seniūnija | Nemaitonių seniūnija | Palomenės seniūnija | Paparčių seniūnija | Pravieniškių seniūnija | Rumšiškių seniūnija | Žaslių seniūnija | Žiežmarių seniūnija | Žiežmarių apylinkės seniūnija

[taisyti] Pramonė

Mieste yra Lietuvos veterinarijos institutas, vietinis Verslo informacijos centras, vienas didžiausių Lietuvoje pramoninių paukštynų („Kaišiadorių paukštynas“).Taip pat yra dar vienas paukštynas- „Girelės paukštynas“. Šiaurės vakariniame pakraštyje - valymo įrenginiai.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

• 2 vidurinės mokyklos:
  • A. Brazausko
  • V. Giržado
• jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
• specialioji mokykla

[taisyti] Žymūs žmonės

Kaišiadorių vyskupijoje dirbo kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920-2000), nors tarybinė valdžia jam neleido tapti vyskupu. Kaišiadoryse mokyklą baigė politikas Algirdas Brazauskas (1932-). Krepšininkas Ramūnas Šiškauskas (1978-) gimė, užaugo ir pradėjo profesionalo karjerą Kaišiadoryse. Kaišiadoryse ilgai dirbo agronomas Viktoras Ruokis (1885–1971).

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Kaišiadorys – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• Apie Kaišiadoris
• Kaišiadorių katedra
• Pavadinimo kilmė

Svarbiausios gyvenvietės Kaišiadorių rajone

Kaišiadorys | Kruonis | Palomenė | Paparčiai | Pravieniškės II | Rumšiškės | Varkalės | Žasliai | Žiežmariai

p• a• r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai