Hipnas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Graikų dievai | |
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos |
|
|
Fantastinės būtybės |
|
Hipnas – miego personifikacija senovės graikų mitologijoje. Dažnai vaizduojamas kartu su savo dvyniu broliu mirties dievu Tanatu. Jų motina buvo Niktė, nakties personifikacija.
Jo vaikai, tai objektai pasirodantys sapnuose, vadinami Oneirojais (Oneiroi). Pagrindiniai keturi sapnų karaliai buvo šie: Morfėjus, Fobetoras, Fantasas ir Ikelas. Hipno rūmai buvo tamsi ola, kurioje saulė niekada nešviečia. Olos įėjimas papuoštas aguonomis ir kitais hipnotiniais augalais. Pagal vieną istoriją Hipnas gyveno oloje, po Graikijos sala, ir toje oloje tekėjusi užmaršties upė Letė.
Endimionas gavo iš Hipno galią miegoti atviromis akimis, tam kad visada galėtų prižiūrėti savo mylimąją Selenę.
Mene Hipnas buvo vaizduojamas kaip jaunatviškas vyriškis, kartais su barzda, ir su pritvirtintais prie galvos sparnais. Jis kartais vaizduojamas kaip miegantis vyras ant plunksnų lovos ir juodomis užuolaidomis aplink jį. Morfėjus saugojo jo miegą, kad jokie garsai nesutrugdytų Hipnui miegoti. Spartoje Hipno atvaizdas visada yra dedamas šalia Tanatano, mirties personifikacijos, atvaizdo.
