Epyras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Epyro regionas Περιφέρεια Ηπείρου |
|
|---|---|
| Valstybė: | Graikija |
| Nomai: | Arta, Joanina Preveza, Tesprotija |
| Regiono centras: | Joanina |
| Plotas: | 9 203 km² |
| Gyventojų sk.: | 358 698 (2005 m.) |
| Graikijos žemėlapis | |
 |
|
Epyras (gr. Ήπειρος) - Senovės Graikijos regionas, buvęs Graikijos šiaurės vakarinėje dalyje, prie Jonijos jūros. Šių laikų Graikijoje Epyro regionas (periferija) užima didelę dalį senovės Epyro, kuris senovėje apėmė ir dalį Albanijos.
Rytuose Epyras ribojosi su Tesalija ir Makedonija, šiaurėje su Albanija (Ilyrija), o pietuose su Aitolija.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Epyras yra kalnuotas kraštas, čia plyti Dinarinės Alpės. Iš rytų jį nuo Makedonijos ir Tesalijos atskiria Pindo kalnai. Dėl Jonijos jūros artumo šis kraštas gauna daug lietaus, daugiausia visoje Graikijoje.
[taisyti] Ekonomika
Kalnuotumas ir neprieinamumas neleidžia vystyti žemdirbystės. Svarbiausias krašto ūkis yra gyvulininkystė, čia auginama daug avių ir ožkų, vietos garsėja savo sūriais ir pieninkystės produktais. Tačiau dauguma maisto importuojama iš kitų Graikijos vietų.
[taisyti] Istorija
| Senovės Graikijos regionas Epyras (Ήπειρος) |
|
 |
|
| Vieta | Vakarų Graikija |
| Dialektas | Šiaurės vakarų graikų |
| Valstybingumo laikotarpis | 370-167 m. pr. Kr. |
| Svarbiausi miestai | Dodona |
 |
|
 |
|---|
| Senovės Graikijos istorija |
| Priešistorinė Graikija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų kultūra |
| Mino civilizacija |
| Mikėnų kultūra |
| Graikų tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis |
| Kreta, Lakonija, Mesenija, Elidė, Arkadija, Achaja, Argolidė, Korintas, Megara, Atika, Bojotija, Euboja, Fokidė, Lokridė, Aitolija, Akarnanija, Ftiotidė, Tesalija, Eolidė, Jonija, Epyras, Pajonija, Makedonija, Trakija, Ilyrija |
| Klasikinis laikotarpis |
| Helenizmas |
| Romos imperija (Achajos provincija) |
| Graikijos istorija |
[taisyti] Senovės Epyras
II tūkst. pr. m. e. yra randama epyriečių gyvenviečių. Tuometinė kultūra patyrė Mikėnų kultūros įtaką, jau tuo metu formavosi svarbiausios šventvietės, tokios, kaip Dzeuso šventykla Dodonoje.
II tūkst. pr. m. e. pabaigoje per Epyrą migravo dorėnai. Jie išstūmė daugumą vietos gyventojų į pietus, o Epyre apsigyveno graikiškai kalbančios tautos. Čia susiformavo trys pagrindinės gentys: chaonai, molosai ir tesprotai.
Skirtingai nei kitur Graikijoje, Epyre nesusiformavo stiprūs miestai-valstybės. Šalies gyventojai kovojo su ilyrais šiaurėje. Nepaisant nuošalumo, Epyras vaidino ypač svarbų vaidmenį graikų religiniame gyvenime, mat čia buvo šventykla Dodonoje, beveik tokio svarbumo, kaip Delfai.
[taisyti] Aecidų dinastija
Apie 370 m. pr. m. e. molosai įkūrė Aecidų dinastiją, ir taip buvo sukurta Epyro valstybė. Karaliaus Arybo dukterėčia Olimpija ištekėjo už kaimyninės Makedonijos karaliaus Pilipo II, taip sudarydama sąjungą, ir tapdama Aleksandro Makedoniečio motina.
Atsidūręs Makedonijos įtakoje Epyras išsaugojo savo dinastiją. Jo vienas žymiausių valdovų Pyras kovojo Didžiojoje Graikijoje, atnešdamas Epyrui trumpalaikę šlovę ir sužibėjimą.
Per III a. pr. m. e. Epyro miestai sudarė lygą, kuri turėjo savo parlamentą synedrion. Tuo metu krašte vis labiau stiprėjo Romos įtaka. Kol Roma kariavo su Makedonija, Epyras siekė išlaikyti neutralumą, tačiau ilgainiui jis suskilo, nes molosai palaikė Makedonijos pusę, o kitos tautos - Romos. Susiskaldymas ir silpnumas nulėmė Epyro pralaimėjimą Romai, ir šalis 167 m. pr. m. e. buvo prijungta prie Romos imperijos.
[taisyti] Romos ir Bizantijos imperijoje
Romos imperijoje Epyras buvo prijungtas prie Makedonijos provincijos, ir tik po Diokletiano reformų III a. vėl buvo išskirtas kaip atskiras administracinis vienetas. Padalinus Romos imperiją, Epyras tapo vakariausia Rytų Romos imperijos dalimi.
[taisyti] Epyro despotija
- Pagrindinis straipsnis: Epyro despotija
Bizantijai žlugus po Ketvirtojo kryžiaus žygio, 1204 m. Mykolas Komninas Dukas užgrobė Aitoliją ir Epyrą, įkurdamas atskirą valstybę - Epyro despotiją. Ji valdė ir nemažą dalį Albanijos.
Ši valstybė žlugo nuo albanų sukilimų ir Serbijos užkariavimų. 1359 m. Bizantija sugrąžino valdžią šalyje, o 1430 m. Epyras atiteko Osmanų imperijai.
Achaja | Egiptas | Afrika | Kotijos Alpės | Pajūrio Alpės | Peninų Alpės | Petros Arabija | Žemutinė Armėnija | Azija | Asirija | Bitinija | Britanija | Kapadokija | Kilikija | Komagenas | Korduenas | Korsika ir Sardinija | Kreta ir Kirenaika | Kipras | Dakija | Dalmatija | Epyras | Galatija | Akvitanijos Galija | Belgijos Galija | Lugduno Galija | Narbono Galija | Žemutinė Germanija | Aukštutinė Germanija | Betikos Ispanija | Lusitanijos Ispanija | Tarakono Ispanija | Italija | Judėja | Likaonija | Likija | Makedonija | Cezario Mauretanija | Tingitano Mauretanija | Mezija | Norikas | Numidija | Osrenas | Panonija | Pamfilija | Pisidija | Pontas | Retija | Sicilija | Cizalpinė Galija | Sofenas | Sirija | Trakija
