Empirizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Empirizmas (gr. emperia - patirtis) arba sensualizmas — pažinimo teorija, akcentuojanti patirties, įrodymų svarbą, suvokimą per jutimo receptorius. Empirizmas teigia, kad pažinimo šaltinis yra patirtis, gaunama per pojūčius, t.y. tai, ką galime jusliškai patirti; žinios įgytos stebint ir eksperimentuojant turi daug didesnę praktinę reikšmę, nei gautos vien tik sausais loginiais samprotavimais.
Žymesni su empirizmu susiję filosofai: David Hume, Francis Bacon, Thomas Hobbes, John Stuart Mill, John Locke.
Empirizmui priešingas yra racionalizmas.
 |
Šis straipsnis apie filosofiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
