Bengalijos įlanka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bengalijos įlanka (angl. Bay of Bengal, beng. বঙ্গোপসাগর - Vangopasägar, hindi बंगाल की खाड़ी] - Bangai ki khäri, indonez. Teluk Benggala) – Indijos vandenyno dalis tarp Indostano ir Indokinijos pusiasalių bei Ši Lankos, Andamanų ir Nikobarų salų. Įlankos plotas 2,2 min. km², didžiausias gylis 4490 m, vidutinis gylis 2507 m.
Dugne - storas akumuliacinių nuosėdų sluoksnis. Įlankoje yra naftos telkinių. Vandens paviršiaus temperatūra žiemą 25-27°C, vasarą 28°C. Druskingumas 30-34%o. Paviršinės (musoninės) srovės žiemą teka pagal laikrodžio rodyklę, vasarą - atvirkščiai. Įlankoje būna didžiausi pasauliniame vandenyne sezoniniai vandens lygio svyravimai, iki 1,2 m. Potvynių didžiausias aukštis 10,7 m. [1]
Įteka Gangas su Bramaputra, Mahanadis, Godavaris, Krišna, Padma, Ajejarvadis (Iravadis).
Prie Bengalijos įlankos yra Šri Lanka ir Indija vakaruose, Bangladešas ir Indijos Vakarų Bengalijos valstija šiaurėje, Mianmaras ir Tailandas bei Andamanų ir Nikobarų salos rytuose. Pietinė sutartinė įlankos riba eina tiese nuo pietinio šri Lankos salos rago iki šiaurinio Sumatros salos rago.
Didžiausi uostai: Kadaluras, Čenajus, Mačilipatnamas, Kakinada, Kolkata, Visakhapatnamas, Paradipas (Indija), Čitagongas, Koks Bazaras, Noakhalis, (Bangladešas), Jangonas (Mianmaras).
Žymiausi kurortai: Koks Bazaras, Bakhalis, Diga, Čandipuras, Puris, Visakhapatnamas.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Olegas Pustelnikovas Visuotinė lietuvių enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. T.3: Beketeriai-Chakasai., 62 psl.
