Šiluva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šiluva

Šiluva

Koordinatės

55°31'50″ š. pl.
23°13'30″ r. ilg.

Savivaldybė

Raseinių rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Šìluva
Kilmininkas:	Šìluvos
Naudininkas:	Šìluvai
Galininkas:	Šìluvą
Įnagininkas:	Šìluva
Vietininkas:	Šìluvoje

Šiluva – miestelis Raseinių rajone, prie kelio Raseiniai–Tytuvėnai, Tytuvėnų regioniniame parke. Seniūnijos centras. Stovi Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (pastatyta 1760–1775 m., yra stebuklais garsėjantis Marijos paveikslas bažnyčios didžiajame altoriuje, minimas nuo 1646 m, iškilmingai kanonizuotas 1786 m.), koplyčia Švč. Marijos apsireiškimo garbei (pastatyta 1924 m. Marijos apsireiškimo vietoje), veikia Šiluvos vidurinė mokykla, ambulatorija (mokykloje), vaistinė, maisto prekių parduotuvė, kultūros namai, paštas (LT-60052). Miestelis įeina į Tytuvėnų regioninio parko teritoriją.

Turinys

1 Istorija
- 1.1 Pavadinimo kilmė
- 1.2 Marijos apsireiškimas
2 Piligrimų centras
3 Aplinkinės gyvenvietės
4 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pirmosios sodybos atsirado XV a. pradžioje. 1457 m. pastatyta pirmoji Šiluvos bažnyčia (dedikuota Švč. Mergelės Marijos ir šv. Petro ir Baltramiejaus titulu), nuo 1517 m. minimas miestelis. Kai Šiluvos savininkai Zavišos tapo protestantais, iš katalikų bažnyčios buvo atimtos žemės ir perduotos evangelikams reformatams, kuriems XVI a. pabaigoje dar ir pastatyta nauja bažnyčia. Netekusi pajamų, katalikų bendruomenė pradėjo nykti. Nors protestantams buvo iškeltos bylos dėl neteisėto turto užvaldymo, tačiau Žemaičių vyskupams ilgai nepavyko įrodyti savo teisių, kadangi jie neturėjo žemių užrašymo akto.

Vėliau, pasak bažnyčios šaltinių, 1608 ar 1612 metais piemenėliams apsireiškė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu ant rankų (jie yra pavaizduoti miestelio herbe). Protestantai 1622 bylą pralaimėjo ir žemes grąžino katalikams. Žinia apie įvykį-stebuklą pasklido po visą Lietuvą, todėl žmonės ėmė keliauti į Šiluvą kaip piligrimai, rengiamos procesijos – tai buvo pirmoji Europoje Marijos apsireiškimo vieta. 1627 m. čia pastatyta nauja Šiluvos bažnyčia, vėliau atnaujinta ir perstatyta.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

2002 m. vasario 19 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Dabartinis miestelio pavadinimas nėra pirmasis. Gyvenvietė iš pradžių vadinosi Būda, kadangi čia kadaise buvo deginama mediena pelenams (o gal ir kitoms reikmėms). Prie tokių medžio apdirbimo vietų buvo statomos būdos darbininkams. Vėliau greta Būdos vardo ėmė rastis ir kitas pavadinimas, galbūt Šilas ar Šilai. 1457 m. bažnyčios steigimo aktuose lotyniškai rašoma Budo vel Szilos („Būda arba Šilas“). Tačiau jau po keletos dešimtmečių ima atsirasti ir priesaginė lytis (Шилово ir pan.). Gali būti, kad priesaga yra slavybė; lietuviška lytis skambėjo Šilava ir gana ilgai konkuravo su Šiluva, todėl dar XX a. 3-ajame dešimtmetyje būta Šilavos mokyklos, bet Šiluvos pašto. Tarpukariu Šilava jau imta laikyti tarmybe, tad pokario metu visiškai įsigalėjo Šiluva.

Dėl lenkų kalbos įtakos ilgą laiką gyvavo ir vardo šaknis šidl- (Szydłów ir pan.), kurios atsiradimas siejamas su kalvinizmo įsigalėjimu XVI a. pabaigoje. Net ir Vaižgantas 1904 m. mini Šidlavos parapiją, o Antanas Salys pateikia norminio varianto Šiluva formas Šidlava, Šidlavas. Gali būti, kad lenkams lietuviška šaknis šil- siejosi su jų žodžiu szydlo („yla“). Tam tikriausiai turėjo įtakos lenkų kalbos analogija su kitomis slavų kalbomis, kur šil- pavirsta šidl- (pvz., rus. шило = lenk. szydlo). Be to, pačioje Lenkijoje yra nemažai gyvenviečių su šaknimi szydl-.

Nepaisant to, kad miestelio vardas dažnai yra kirčiuojamas kaip Šiluvà, tačiau norminis variantas dar tarpukariu buvo priimtas Šìluva. Tokio sprendimo pagrindas – vietos gyventojų tarimo ypatumai.

[taisyti] Marijos apsireiškimas

Koplyčia Šiluvoje, pastatyta pagal Antano Vivulskio projektą

XVI amžiaus viduryje įsigalėjus kalvinizmui paskutinis Šiluvos katalikų klebonas visos bažnyčios dokumentus, brangenybes ir stebuklingąjį paveikslą sudėjo į geležimi kaustytą skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios, prie didelio akmens. Greitu laiku bažnyčia buvo uždaryta ir galiausiai sugriauta.

1608 metais piemenys ganė gyvulius laukuose, kur kažkada buvusi bažnyčia. Jiems ant vieno didelio akmens pasirodė nepaprastai graži mergelė su kūdikiu ant rankų. Ji verkė, o piemenys nustebę žiūrėjo į ją, bet nedrįso užkalbinti. Grįžę namo jie papasakojo ką regėję namiškiams. Kitą dieną Šiluvos kalvinų pastorius su kaimo gyventojais susirinko prie akmens.

Staiga ant akmens vėl pasirodė ta pati moteris. Pastorius jos paklausė: „Ko verki?“ O mergelė atsakė: „Kitados šioje vietoje buvo garbinamas mano mylimas Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama“. Tai pasakiusi Marija pranyko. Tas įvykis paskatino gyventojus susidomėti apylinkių istorija.

Viename netolimame kaime gyveno aklas šimtametis senelis. Jis prisiminė, kad toje vietoje, kur apsireiškusi Marija, buvo katalikų bažnyčia. Atvestas į apsireiškimo vietą senelis staiga praregėjo. Jis parodė vietą, kur buvo užkasta skrynia su bažnytiniais daiktais. Skrynioje buvo surasti dokumentai, įrodantys katalikų teises į Šiluvos parapijos žemes, taip pat Švč. Mergelės Marijos paveikslas, brangus arnotas. Vėliau čia buvo pastatyta koplyčia.

[taisyti] Piligrimų centras

Piligrimų kelionė 2007 m. gegužę

Šiluva yra viena iš 5 vietovių Europoje, kur Marijos pasirodymas oficialiai pripažįstamas katalikų bažnyčios. Jis laikomas ankstyviausiu žinomu, kurio 400 metų jubiliejų minės katalikiškas pasaulis 2008 m.

Šiluva žinoma kaip piligrimų vieta, kur kasmet rugsėjo pradžioje (8–15 dienomis) vyksta vieni iš didžiausių atlaidų Lietuvoje (vadinamosios Šilinės, Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė). Taip pat vyksta katalikų piligrimų eitynės iš Tytuvėnų į Šiluvą. Be to, maldininkai į pamaldas Šiluvoje atvyksta kiekvieno mėnesio 13-ąją dieną.