Vokietijos vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vokietijos vėliava padalinta į tris dalis: juodą, raudoną ir auksinę. Vėliavos pločio ir ilgio santykis yra 3:5.

[taisyti] Istorija

Šiuolaikinės Vokietijos trispalvės vėliavos kilmė aiškinama dvejopai. Pasak vienų, iš šių spalvų uniformą vilkinčių universitetų studentų sudaryti savanorių daliniai kovėsi su Napoleonu. Kitų teigimu, šios spalvos – juoda, raudona ir auksinė (schwarz-rot-gold) – yra paimtos iš karališkojo Šventosios Romos imperijos herbo. Šiaip ar taip, šios spalvos tautinėmis vokiečių spalvomis imtos laikyti XIX a. pirmojoje pusėje, kai Vokietijoje prasidėjo sąjūdis dėl šalies suvienyjimo. Pirmą kartą šią vėliavą visos Vokietijos vėliava pripažino 1848 m. šalies Konstitucija parengęs Frankfurto parlamentas. Tačiau tais metais vieninga vokiečių valstybė taip ir nesusikūrė, tad ir ši vėliava negavo oficialaus statuso. Vėliau net suvienijus šalį jos vėliava dar ne kartą keitė savo pavidalą ir tiktai 1949 m. atkūrus Vokietijos valstybingumą buvo įteisinta ir ši trispalvė.