Vladislovas Sirokomlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vladislovas Sirokomlė (1823 m. - 1862 m.) – Lietuvos poetas, rašęs lenkų kalba.

[taisyti] Biografija

• 1823 m. rugsėjo 29 d. gimė Smolskuose (šiandien – Baltarusijoje) neturtingų bajorų Aleksandro Kajetono Kondratovičiaus ir Viktorijos Zlatkovskos šeimoje.
• 1833 m. pradėjo mokytis Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau Naugarduke. Baigęs mokslus tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu.
• 1844 m. vedė Pauliną Mitraševską. Šioje santuokoje gimė keturi vaikai, iš kurių trys mirė 1852 m. epidemijos metu. Tuo metu šeima gyveno Zalušo kaime. Čia gyvendamas V. Kondratovičius pradėjo kurti.
• 1853 m. V. Sirokomlė persikraustė gyventi į Vilnių, kur savo namuose Vokiečių gatvėje organizavo literatūrinį saloną. Jame rinkdavosi anų laikų garsenybės – E. Odinecas, M. Malinovskis, E. Tiškevičius, St. Moniuška. Gyvendamas Vilniuje susirgo džiova.
• Nuo 1860 m. ėmėsi darbo leidinyje „Kurjer Wilenski”, rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis.
• 1862 m. rugsėjo 18 d. mirė. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

[taisyti] Kūryba

Poetas Vladislovas Sirokomlė rašė lenkų kalba. Pirmaisiais kūriniais, pasirašytais V. Sirokomlės slapyvardžiu, laikomi humoristinis veikalas „Regento Sikorskio mintys” ir sonetų rinkinys „Atsiminimai apie Nesvyžių”. Taip pat jis parašė komedijas „Madinga žmona”, „Namukas miške”, „Kaimo politikai, pokalbių ciklą „Apie Dievo ir karaliaus šlovę”, poemas „Margiris”, „Senieji vartai”, „Trys lietuvio dukros”, vertė renesanso poetų kūrinius iš lotynų kalbos.

V. Siromkolė taip pat parengė kelionių užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones „Nemunas nuo versmių iki žiočių” bei „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą”. Pastarajame, išleistame 1857 m., aprašomi Trakai. Šie duomenys laikomi vertingu XIX a. istoriniu šaltiniu.

Nuo 1860 m. išleido straipsnių rinkinį apie Nesvyžių.