Vilendorfo Venera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilendorfo Venera, taip pat žinoma, kaip Vilendorfo moteris, yra 11,1 cm aukščio moters figūros statula, kurią 1908 metais atrado archeologas Josef Szombathy, kasinėdamas paleolito eros kaimą netoli Vilendorfo Austrijoje. Ji yra išdrožta iš oolitinio smiltainio, kuris nėra randamas šiame regione, ir yra nudažytas raudona ochra.

1990 m. duomenimis, patikrinus tos vietos stratigrafiją, buvo įvertinta, jog statula yra apie 22000–24000 metų amžiaus. Labai mažai yra žinoma apie jos kilmę, sukūrimo metodą ar kultūrinę reikšmę. Manoma, kad Venera nėra realistinis portretas, o greičiau moters figūros idealizacija. Jos putė, krūtys ir apvalus pilvas yra ypač išryškinti, leisdami teigti apie jos sąryšį su vaisingumu. Jos smulkios rankos yra sudėtos ant jos krūtų, ir ji neturi matomo veido, jos galva apdengta – tai gali būti kaselės, vėriniai ar galvos apdangalas.

Pravardė, kelianti norą palyginti šią ganėtinai nutukusią figūrą su klasikiniu “Veneros” vaizdu, kelia kai kurių šiuolaikinių tyrinėtojų pasipriešinimą. Tuo pat metu profesionalai linksta ją identifikuoti, kaip paleolitinės Senosios Europos Žemės Motinos dievybę. Kai kurie ekspertai siūlo jos apkūnumą laikyti jos aukštos padėties medžiotojų – rinkėjų bendruomenėje ženklu, o tai kartu su jos vaisingumu leidžia ją laikyti saugumo ir sėkmės emblema.

Statulos kojos nėra išdrožtos taip, kad statula galėtų savarankiškai stovėti. Dėl to buvo manoma, kad ji yra skirta laikyti, o ne paprastai žiūrėti į ją. Kai kurie archeologai ją vadina laimę nešančiu talismanu, o ne Žemės Motinos atvaizdu. Kiti iškėlė hipotezę, kad tai galėtų būti vaisingumo talismanas, sukurtas naudoti vaginaliai.

Vilendorfo Venera yra Vienos „Naturhistorisches Museum“ kolekcijoje.

Nuo šios statulos atradimo ir pavadinimo buvo rastos kelios panašios statulėlės ir kitos meno formos. Jos kartu yra vadinamos Veneros figūrėlėmis.