Verneris fon Orselnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Marienburgo pilies Aukso vartai, prie kurių Jonas fon Endorfas užmušė didijį magistrą Vernerį fon Orselną

Verneris fon Orselnas (vok. Werner von Orseln, 1280 m. Urselnas prie Frankfurto, Hesenas - 1330 m. lapkričio 18 d. Marienburgas) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

[taisyti] Biografija

Kilęs iš Urselno vaito šeimos. 1312 m. minimas kaip Ragainės komtūras, nuo 1314 m. Marienburgo komtūras. 1317 m. kilus komtūrų maištui, palaikė didžiojo magistro Karlo fon Tryro šalininkus ir kartu su juo išvyko tremtin į Vokietiją. 1319 m. grįžo į Prūsiją ir vykdė didžiojo magistro pavedimus. Stengėsi sutaikyti besivaidijančias grupuotes, įvedė hierarchinę discipliną Ordino valdose.

Po Karlo fon Tryro mirties 1324 m. liepos 16 d. Ordino kapitula jį išrinko didžiuoju magistru. Netrukus iškėlė pretenzijų Lenkijai, o gavęs atkirtį, pradėjo rengtis karui. Subūrė koaliciją, į kurią įėjo Mazovija, Silezija ir Čekijos karalius. Lenkijai surengus žygį į Plocko žemę, 1327 m. nusiaubė Kujaviją ir Dobrynę. Toliau tęsė Varmės kolonizavimą.

1330 m. lapkričio 19 d. prie Marienburgo pilies Aukso vartų jį užpuolė ir sukapojo Jonas fon Endorfas, buvęs Klaipėdos pilies riteris, pašalintas iš Ordino už regulos pažeidimus. Palaidotas Marienverderio (dab. Kvydzinas, Pamario vaivadija) Jono Evangelisto katedros kriptoje.

[taisyti] Versijos

Tikroji didžiojo magistro nužudymo priežastis neaiški. Iš laiško vyskupams galima spęsti, kad Jonas fon Endorfas galėjo būti psichiškai nesveikas. Galėjo nužudyti ir afekto būsenos, nes didysis magistras buvo atmetęs jo prašymą grąžinti į Ordiną ir atsisakė su juo dar kartą susitikti.

2007 m. gegužės mėn. buvo atidengti trijų Kvydzino katedroje palaidotų didžiųjų magistrų kapai. Antropologinis tyrimas nustatė, kad vienas iš palaidotųjų yra Verneris fon Orselnas.

Anksčiau valdė:
Karlas fon Tryras