Tonfa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tonfa (angl. tonfa, tong fa ar tuifa) - tradicinis medinis Okinavos ginklas, žinomas visame pasaulyje. Šiais laikais naudojamos ir plastikinės ar metalinės tonfos. Naudojamas kai kurių šalių policijų kaip policininko lazda.
Turinys |
[taisyti] Kilmė
Šis ginklas ir jo artimi variantai buvo naudojami ne tik Okinavoje, bet ir Kinijoje, Malaizijoje, Indonezijoje, Filipinuose. Viena tonfos kilmės legendų sako, kad anksčiau tai buvo rankinių girnų rankena, kita legenda - kad tai buvęs ramentas.
[taisyti] Sandara
Tonfa sudaro dvi dalys - rankena su bumbulu ir rankenai statmenas strypas (paprastai 51-60 cm ilgio), kartais - lentelės formos. Klasikiniame ėmyje už rankenos strypas būna išilgai dilbio. Ties alkūnę jis išsikiša apie 3 cm. Rankena cilindriška, gali būti griovelėta, kad būtų tvirčiau suimama.
[taisyti] Naudojimas
Tonfa gali būti naudojama puolimui ir gynybai gana įvairiai:
- Gynyba. Tonfa imama už rankenos, kad strypas eitų išilgai dilbio ir plaštakos. Tada strypu, saugančiu dilbį, galima blokuoti ir nukreipti priešo smūgius. Rankenos bumbulas pridengia nykštį. Laikant už galo strypu irgi galima blokuoti smūgius, o rankena kaip kabliu užkabinti priešo ginklą.
- Ataka. Tonfa smogti galima įvairiai.
- Galimi baksniai laikant už rankenos strypo galu, išsikišusiu priekin, arba rankenos bumbulu.
- Tonfą galima laikyti už strypo galo ir smogti kitu strypo galu arba rankenos bumbulu.
- Viena ranka laikant rankeną, kita - strypo galą tonfa galima sukaustyti ar užlaužti priešininką.
Kadangi egzistuoja kelio tonfos ėmio (laikymo) būdai, mokantis kautis tonfa tenka išmokti kirstynėse greitu tempu keisti vieną ėmį kitu.
Egzistuoja tradicinė kovimosi dviem tonfomis technika.
