Tinklainė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tinklainė (lot. retina, tunica interna bulbi) – plonutė, gležna akies plėvelė, kurioje fokusuojamas vaizdas. Gyvoje akyje tinklainė skaidri. Tamsoje buvusios akies tinklainė yra raudona, apšviesta ji išblunka, darosi bespavė. Po mirties ji tampa matine, o geltonosios dėmės sritis – geltona. Su gretimais audiniais ji glaudžiai jungiasi prie regos nervo disko. Pro regos nervo diską į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės, čia nėra švesai jautrių elementų. Tinklainė storiausia aplink regos nervo diską, toliau ji plonėja.
Tinklainė sudaryta iš nervinių elementų ir ramstinio audinio. Joje labai svarbios neuroepitelinės ląstelės: stiebeliai (lazdelės, lot. bacili) ir kūgeliai, kolbelės (lot. coni). Šiose ląstelėse šviesos energija virsta jaudinimu, kuris regos nervu sklinda į didžiųjų pusrutulių žievės pakaušio skiltį.
- Stiebeliai (lot. bacili). Jų yra apie 130-150 milijonų, išsisklaidę po visą tinklainę, labai jautrūs šviesai. Stiebeliuose randamas rodopsinas. Stiebeliai yra tinklainės periferijoje. Juos dirgina silpna prieblandos šviesa. Jie spalvų neskiria.
- Kūgeliai (lot. coni). Jų yra 6-7 milijonai, susikaupę centrinėje tinklainės dalyje. Kūgeliuose randamas jodopsinas. Kūgeliai susitelkę geltonojoje dėmėje. Jų dėka skiriame daiktų spalvą, jų formą, detales.
