Tikrasis baobabas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Adansonia digitata | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Tikrasis baobabas (Adansonia digitata) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Tikrasis baobabas, baobabas (lot. Adansonia digitata) – masyvus bombakmedinių (Bombacaceae) šeimos medis, augantis tropinėje Afrikoje, Madagaskare ir Komoruose. Baobabas – būdingas Afrikos savanos medis.
Išgyvena iki 2 tūkstančių metų. Tai vienas didžiausių medžių pasaulyje.
Turinys |
[taisyti] Išvaizda
Aukštis iki 25 m, kamieno skersmuo apie 12 m (perimetras iki 25 m). Žievė nelygi ir griovėta, pilka ar rusva, labai stora, o mediena neturi metinių rievių. Tikrasis baobabas – lapuotis medis, tačiau 9 mėnesius per metus būna be lapų, todėl pažiūrėjus atrodo, kad auga šaknimis į viršų. Lapas suformuotas iš 12 cm ilgio lapelių, tarsi pirštuotas. Žiedai pavieniai, kabantys, iki 20 cm skersmens, baltos spalvos su rausvais kuokeliais, pražysta naktį. Vaisiai dideli – apie 30 cm ilgio pailgi moliūgai, sumedėję ir plaukuoti. Dėl tokių įdomių vaisių baobabas dar vadinamas „beždžionių duonmedžiu“ arba „pastipusių žiurkių medžiu“. Baobabai auga iš sėklų.
Baobabai labai atsparūs. Medis gali būti sudegintas, ar nupjautos jo šaknys, bet sugeba atželti iš vienos šaknies ataugos ir toliau augti. Baobabai puikiai prisitaikę kaupti vandenį. Jie susikuria savo ekosistemą, todėl tampa daugelio gyvūnų maitintojais, pradedant nuo mažiausių organizmų, gyvenančių žievės plyšiuose, ir baigiant paukščiais ar stambiais žinduoliais. Paukščiai suka lizdus baobabo šakose, babuinai, lemūrai skina vaisius, šikšnosparniai minta žiedų nektaru ir žiedadulkėmis, o drambliai atsilaužia ir ėda patį medį.
[taisyti] Panaudojimas
Visos medžio dalys gali būti vartojamos naudingai. Iš lapų verdama arbata arba daromi milteliai, naudojami medicininiais tikslais (nuo anemijos, rachito, dizenterijos, kepenų ligų ir t.t.).
Baobabo žieduose labai daug skanaus nektaro, taip pat iš žiedadulkių gaminami klijai. Jaunos šaknys verdamos ir valgomos panašiai kaip šparagai. Iš žievės daromas grubus pluoštas, iš kurio gaminamos virvės, krepšiai, kilimai, popierius ar drabužiai. Vaisių minkštimas valgomas. Vaisiai rūgštoki, juose daug vyno rūgšties ir vitamino C, puikiai tinka būti spaudžiami, o iš sulčių daromas skanus gaivinantis gėrimas.
Vietiniai gyventojai dažnai naudojasi baobabais įsirengdami medžio kamiene parduotuves, namus, daržines, autobuso stoteles. Vieno Zimbabvėje augančio baobabo viduje sutilpo 40 žmonių.
[taisyti] Baobabas afrikiečių tautosakoje
Afrikos legenda pasakoja, kad velnias baobabą išrovė, apvertė ir įkišo į žemę. Taip ir paliko augti šaknimis į viršų.
Anot kitos legendos, baobabas – pirmasis medis, atsiradęs Žemėje. Vieną dieną jis išvydo gražią aukštą palmę ir užsimanė būti aukštesnis. Kitą dieną jis pamatė medį su gražiais dideliais žiedais, tada ir jis užsimanė gražių didelių žiedų. Trečią dieną jis pastebėjo figmedį ir panorėjo didelių sultingų vaisių. Dievui atsibodo pildyt jo norus, tada išrovė baobabą, apvertęs šaknimis į viršų, įkišo į žemę, kad tas užsičiauptų. Tačiau, kai baigiasi sausasis ir prasideda lietingasis sezonas, medis sužaliuoja ryškiai žaliais lapais.
Senieji Afrikos gyventojai bušmenai tiki, kad kas nuskins baobabo žiedą, tą suės liūtas, tačiau atsigėręs vandens, kuriame buvo mirkomos baobabo sėklos, bus apsaugotas nuo krokodilų užpuolimų.
Mažas baobabas savo forma visiškai nepanašus į baobabą. Ir turbūt todėl Afrikos gyventojai tiki, kad baobabas yra ne toks kaip kiti medžiai – jis stebuklingas, jis auga kitaip, o vieną dieną garsiai griūna visu ūgiu žemėn, subyra ir išnyksta. Pasenęs medis ima pūti iš vidaus kol suyra ir nugriūna, o lieka krūva subyrėjusio pluošto. Todėl žmonės sako, kad baobabai nemiršta, jie paprasčiausiai pradingsta. Nesistebima, kad jie laikomi netgi magiškais medžiais.
[taisyti] Nuorodos
