Tertulianas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tertulianas (160 – 220 po Kristaus) buvo žymiausias Vakarų Lotyniškosios bažnyčios apologetas ir polemikas. Jis gimė Kartaginoje (dabartinis Tunisas) ir tapo žymiu teisininku, gavusiu išsilavinimą ir graikų, ir lotynų kalbomis.
Jo Apologija buvo skirta Romos valdytojui. Čia Tertulianas įrodinėjo, kad romėnai elgiasi neteisingai, kaltindami krikščionis dėl visų negandų, įskaitant gamtines nelaimes.
Tertuliano raštuose lotynų kalba vartojama daug teologinių sąvokų, dėl kurių bažnyčios susirinkimuose vėliau buvo ginčijamasi. Jis tapo montanistu, tačiau kartu suformulavo vieną iš pirmųjų Trejybės apibrėžimų ir rašė apie Viešpaties maldą ir krikštą.
Kruopštus jo darbas, puikūs argumentai ir puiki teologija pelnė jam „Lotyniškosios teologijos tėvo“ vardą.
 |
Šis straipsnis apie asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
