Stiprioji sąveika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stiprioji sąveika arba stiprioji jėga – fundamentalioji sąveika, kurią perneša gliuonai ir kuri veikia tarp kvarkų, antikvarkų bei pačių gliuonų. Jėgą, veikiančią $1.5\cdot 10^{-15}$ m atstumu, smulkiau nagrinėja kvantinė chromodinamika.

Tiesiogiai stiprioji jėga pasireiškia tik tarp elementariųjų dalelių. Tačiau sąveikos pėdsakų aptinkama ir tarp hadronų (pvz., tarp nukleonų). Pastaroji jėga vadinama branduoline jėga. Čia stiprioji sąveika veikia netiesiogiai: pernešama kaip gliuonai, kurie suformuoja dalį virtualių π ir ρ mezonų. Jie ir perneša branduolinę sąveiką.

Stipriosios sąveikos veikimo jėga apibūdinamas taip: $F={e^{-cr}\over r}\approx {2.72^{-cr}\over r},$ kur r - atstumas, c - tam tikra konstanta.

Stiprioji saveika veikia apytiksliai nuo $10 - 15$ m iki $2\cdot 10^{-15}$ mettro. Stiprioji sąveika yra 100-1000 kartų stipresnės už elektomagnetinę (kulono) sąveiką.

Pavyzdžiui, deuteris (protonas ir neutronas) gali susijungti tik kai sukiniai yra lygiagretus, o jei nelygiagretus, tada stipriosios saveikos jėgos neužtenka sudaryti deuterio (kaip žinia, sukinį galima isivaizduoti kaip besisukančia aplink savo ašį dalelę su kruviu, kurį generuoja tarsi ašies galuose "pliusą" ir "minusą" (magnetinius polius N ir S) ir jeigu kita ašis prie "pliuso" prisijungia "minusą" kaip baterija, tai deuteris susidaro, o jei tie patys ženklai - nesusidaro). Stiprioji saveika veikia tik tarp gretimų nukleonų, tai paaiškina, kodėl skyla visi sunkieji atomai, kai A>100. Būna savaiminis skylimas ir nuo greitųjų arba šiluminių neutronų (kurie įeidami i branduolį pasiverčia protonais, o paskui vėl išlėkę - neutronais). Savaiminio skylimo pusamžis labai ilgas ~ $1010$ metų, bet skilant nuo neutronų gali išlėkti dar 1-3 neutronai, tačiau dažnai didesnė jų dalis būna absorbuojama, todėl gamtoje nevyksta grandinės reakcijos.