Stalo vynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stalo vynas – žemiausia vyno klasifikacijos kategorija. Europos Sąjungos šalyse stalo vynu (Prancūzijoje vin de table, Ispanijoje vino de mesa, Portugalijoje vinho de mesa, Italijoje vino da tavola, Graikijoje epitrapezios oinos, Vokietijoje Deutscher Tafelwein) vadinamas vynas, kuriam nesuteikta jokia apeliacija ar kokia kita platesnė regioninė nuoroda. Pagal ES nuostatas, visas vynas skirstomas į 2 pagrindines rūšis - stalo vyną ir aukščiausios kokybės vyną, kai kuriose šalyse skirstoma smulkiau.

Siekiant apsaugoti vartotojus nuo suklaidinimo, stalo vyno etiketėse draudžiama žymėti gamybos vietą (kurią būtų galima palaikyti geografine nuoroda ar apeliacija). Pvz., Prancūzijoje stalo vyno pagaminimo vietovę galima įvardinti pašto indeksu. Taip pat draudžiama nurodyti pagaminimo metus (bet leidžiama nurodyti "partijos numerį', kuriame gali aiškiai matytis metai). Mišinys iš skirtingose Europos Sąjungos šalyse pagamintų stalo vynų gali būti vadinamas Europos stalo vynu.

Stalo vynai paprastai gaminami derlingiausiuose vynuogynuose, vynas daromas pramoniniais metodais. Dažnai toks vynas būna labai pigus, paprastai vartojamas kaip gaivusis gėrimas pietų metu, kokteiliams gaminti, arba kulinarijoje.

Esama ir aukštos kokybės stalo vynų. Aukštos kokybės ir nepigus vynas gali būti klasifikuotas kaip stalo vynas tuomet, jei jis gaminamas naudojant netradicines (valstybinio reguliuotojo neleistas) vynuogių veisles, netradicinius vyndarystės būdus, ar kitaip neatitinka valstybės nustatyto reglamentavimo.

JAV teisės aktai stalo vynu vadina bet kokį nespirituotą ir neputojantį vynuogių vyną.