Smėlio laikrodis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Smėlio laikrodis – priemonė laiko tarpui nustatyti, sudaryta iš dviejų indų, sujungtų siauru praėjimu. Prieš pradedant matuoti laiką vienas jų būna iš dalies užpildytas smėliu. Laikotarpis, per kurį smėlis iš vieno indo persipila į kitą, gali būti nuo keleto sekundžių iki keleto valandų.
Smėlio laikrodis buvo išrastas senovėje. Europoje jis paplito viduramžiais. Laivuose buvo naudojami keturių valandų smėlio laikrodžiai budėjimo laikui matuoti ir 30 sekundžių – laivo greičiui matuoti.
Dabar smėlio laikrodžiai naudojami vykdant kai kurias medicinines procedūras, fotografijoje bei pardavinėjami kaip suvenyrai.