Skriptoriumas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skriptoriumas (lot. scriptorium) – vėlyvojoje antikoje atsiradusi, dažniausiai vienuolynuose esanti patalpa, kurioje ranka perrašinėti religiniai, o iš dalies ir pasaulietiniai tekstai. Skriptoriumuose dirbdavo skriptoriai (perrašinėtojai, raštininkai).
Kadangi raštiją daugiausiai platino Bažnyčios atstovai, daugelyje vienuolynų skriptoriumas buvo iš anksto numatyta vienuolyno pastatų dalis. Vienuolynų skriptoriumai, ypač ankstyvaisiais viduramžiais, dirbo praktiškai tik pačio vienuolyno poreikiams tenkinti. Antikos laikotarpiu egzistavo viešosios bibliotekos, tuo tarpu skriptoriumai visuomenei nebuvo prieinami arba prieinami tik su dideliais apribojimais. XIV-XV a. atsirado ir paplito pasaulietinės perrašinėtojų dirbtuvės, kurios atsirado kaip atsakas į augančią knygų paklausą.
