Serbentinė erkutė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Cecidophyopsis ribis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
{{{caption}}} |
||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
|
Serbentinė erkutė (Cecidophyopsis ribis) - Eriophyidae šeimos erkutė, pažeidžianti Ribes genties augalus - juoduosius serbentus ir agrastus. Erkutė maitinasi serbentų pumpurais, sukelia galus ir platina serbentų ligą sukeliantį virusą. Serbentinė erkutė yra rimtas juodųjų serbentų kenkėjas Europoje. Kituose žemynuose jo reikšmė žymiai mažesnė.
Europoje serbentinė erkutė plačiai paplitusi. Pietuose per vasarą išsivysto dvi erkučių kartos.
Patelių kūnas cilindriškas, 0,2-0,3 mm ilgio, su dviem poromis kojų. Baigiasi dviem pilvelio šereliais. Nimfos nejudrios, 0,1-0,13 mm ilgio. Patelės žiemoja pumpurų viduje. Pavasarį, kai ima sprogti juodųjų serbentų pumpurai, patelės ima dėti kiaušinėlius (viena patelė - 5-48 kiaušinėlius). Kiaušinėlių dėjimas trunka virš mėnesio, kol juodieji serbentai pradeda žydėti. Pirmieji kiaušinėliai vystosi 6-12 dienų. Masiškai žydint juodiesiems serbentams išsirita antroji karta. Erkutės maitinasi pumpurų viduje ir smarkiai juos pažeidžia. Juodųjų serbentų pažeisti pumpurai pastambėja ir išpampsta. Raudonųjų ir geltonųjų serbentų pumpurai padidėja nežymiai, jų forma nesikeičia. Gali pažeisti iki 50-80% serbentų pumpurų. Pažeisti pumpurai sprogsta lėtai, jis išsiskleidžia 2-3 savaites vėliau, o lapai būna smulkūs, blyškūs ir deformuoti. Stipriai pažeisti pumpurai žūsta ir neišsprogsta.
