Sausvėjis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sausvėjis (rus. суховей) - karštas (iki 35-40°C) ir sausas (oro drėgnis <30%) vėjas stepėse, pusdykumėse ir dykumose. Sausvėjai būdingi Pakaspijui ir Kazachstanui. Sausvėjų analogai yra chamsinas ir sirokas.

Sausvėjai pasitaiko anticiklonų pakraščiuose. Sausvėjo greitis paprastai nedidelis (5-20 m/s). Kadangi sausvėjo temperatūra aukšta (>20°C), o drėgnis mažas (<30%), jis labai didina dirvožemio vandens garavimą. Sausvėjus sukeliantys anticiklonai dažnai nejudrūs, todėl sausvėjis gali pūsti kelias paras, labai džiovindamas dirvožemius. Tai sukelia sausrą, dėl kurios žūsta kultūriniai ir laukiniai augalai. Sausvėjų nešamos oro masės formuojasi virš Afrikos, Mažosios Azijos, Pietų Kazachijos dykumų ir pasiekia NVS miškastepių, pusdykumių ir stepių zonas.

Nuo sausvėjų apsisaugoma apsauginėmis miško juostomis, dirvų drėkinimu.