Sausgalviai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sausgalviai

Sausgalviai

Koordinatės

55°16'10″ š. pl.
21°28'10″ r. ilg.

Savivaldybė

Šilutės rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)
Vardininkas:	Sausgalviaĩ
Kilmininkas:	Sausgalvių̃
Naudininkas:	Sausgalviáms
Galininkas:	Saũsgalvius
Įnagininkas:	Sausgalviaĩs
Vietininkas:	Sausgalviuosè

Sausgalviai (vok. Sausgallen) – kaimas Šilutės raj. sav. teritorijoje, Nemuno deltos regioniniame parke, 8 km į pietus nuo Šilutės, Leitės (Rusnės deš.intakas) deš. krante. Eina vieškeliai į Žalgirius, Paleičius, Tatamiškius, Juknaičius, kurie per pavasario potvynius yra tarpais apsemiami Rusnės vandens. Kaimas priskirtas pasienio ruožui.

Sausgalviai ribojasi su Tatamiškių, Vileikių, Užlieknių kaimais. Iš šiaurės prieina Žalgirio, iš pietryčių – Kūlynų miškai.

Sausgalviuose yra trys polderiai, vandens kėlimo stotis (pastatyta 1961), aptarnaujanti 2365 ha plotą, pievų botaninis – zoologinis draustinis (įst. 2005, saugomi stulgiai, meldinės nendrinukės), evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą; 1995 jos buvo apvogtos metalo prekeivių).

Pavasariais polderiuose poilsiui apsistoja daug migruojančių paukščių, o ypač gulbės, antys, brastiniai ir krantiniai tilvikai ir kt. Polderiai naudojami verslinei žuvininkystei. 1997 kaime buvo 59 ūkiai, 2003 galvijus laikė 26 ūkiai (212 vienetų).

[taisyti] Istorija

XX a. pirmoje pusėje Sausgalviai priklausė Šakūnėlių valsčiui, Rusnės parapijai: II-jo pasaulinio karo metu – Tatamiškių valsčiui. Iki 1945 Leitės žemupys iki Sausgalvių buvo naudojamas laivybai. Po karo Sausgalviuose iš esmės pasikeitė gyventojai.

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 1997 m.
1888 m.	1905 m.	1925 m.	1959 m.	1970 m.	1979 m.	1986 m.	1997 m.
367	329	288	166	271	188	151	140