Sandoris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sandoris – asmens veiksmas, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines subjektines teises ir pareigas (LR CK 1.63 str.). Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda sandorių pagrindu.

[taisyti] Rūšys

Sandoriai gali būti skirstomi pagal tai, kiek asmenų išreiškia savo valią:

• Vienašaliai sandoriai – tokie, kuriems sudaryti pakanka vieno asmens (šalies) valios. Pavyzdžiui, testamentas yra vienašalis sandoris, kadangi juo valią išreiškia vienas asmuo (testatorius).
• Dvišaliai sandoriai sudaromi suderinus dviejų šalių valią (pvz., pirkimo-pardavimo sutartis): 2 sandorio šalys, tačiau vienoje sandorio puseje gali būti ir daugiau nei vienas asmuo. Tokie atvejai galimi, kai, pavyzdžiui, daiktą parduoda keli pardavėjai, o perka vienas arba keli pirkėjai.
• Daugiašaliai sandoriai – tokie, kuriems sudaryti reikia daugiau nei 2 šalių suderintos valios (pavyzdžiui, jungtinės veiklos sutartis: tarpusavyje susitaria 3 ir daugiau asmenų).

Sutartys – labiausiai paplitusi sandorių rūšis, tačiau ne visi sandoriai yra sutartys. Sutartimis vadinami tik tie sandoriai, kuriems sudaryti reikia daugiau nei vieno asmens valios; taigi dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai yra sutartys, o vienašaliai – ne.