San Visentės sala
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
San Visentės sala (portug. Ilha de São Vicente) - sala Žaliojo Kyšulio respublikoje, Priešvėjinių salų grupėje, tarp Šv. Antano (atskirta San Visentės sąsiauriu) ir Santa Lusijos salų. Plotas 227 km². San Visentė su gretima Santa Luzijos sala sudaro savivaldybę.
Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta - Monte Verde stalkalnis (725 m). Klimatas tropinis, sausas. Temperatūra per visus metus laikosi apie 24°C. Lapkričio-liepos laikotarpis sausas ir vėjuotas, dauguma kritulių iškrenta rugpjūčio-spalio laikotarpiu.
San Visentėje 2000 m. gyveno daugiau nei 60 tūkst. gyventojų, dauguma - Mindelo mieste. Verčiamasi žvejyba, laivų statyba, žuvies ir konservų pramone, turizmu. Dėl sauso klimato žemdirbystė vystoma menkai.
Sala atrasta 1462 m. sausio 22 d. (Šv. Vincento dieną). Dėl sauso klimato ilgai neapgyvendinta, naudota tik kaip gyvulių gantykla Šv. Antano salos žemvaldžių. Tik 1838 m. radus akmens anglių įkurta pirma pastovi gyvenvietė Porto Grandė, nūnai Mindelas.
Iš San Visentės yra kilusi garsi dainininkė Sesarija Evora.
