Rombas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rombas – lygiagretainis, kurio visos kraštinės lygios.

Rombas, kaip ir visi lygiagretainiai, yra iškilasis keturkampis. Jis turi dvi įstrižaines.

Rombui yra būdingos ašinė ir centrinė simetrijos. Jis turi dvi simetrijos ašis, einančias per jo įstrižaines ir simetrijos centrą, esantį rombo įstrižainių susikirtimo taške.

Į kiekvieną rombą galima įbrėžti apskritimą, kurio centras yra rombo įstrižainių susikirtimo taškas.

[taisyti] Rombo savybės

Rombas turi visas lygiagretainių savybes:

• Rombo visos kraštinės yra lygios.
• Rombo įstrižainės susikerta ir susikirtimo taško yra dalijamos pusiau.
• Rombo priešingi kampai yra lygūs.
• Prie vienos kraštinės esančių rombo kampų suma lygi 180°.

Rombas turi ir dvi tik jam būdingas savybes:

• Rombo įstrižainės yra statmenos.
• Rombo įstrižainės jo kampus dalija pusiau.

[taisyti] Rombo požymiai

Rombas turi du požymius, kurie jį išskiria iš kitų keturkampių, ir du požymius, kurie jį išskiria iš kitų lygiagretainių:

• Keturkampis, kurio visos kraštinės lygios, yra rombas.
• Keturkampis, kurio įstrižainės jo kampus dalija pusiau, yra rombas.
• Lygiagretainis, kurio įstrižainė jo kampus dalija pusiau, yra rombas.
• Lygiagretainis, kurio įstrižainės viena kitai statmenos, yra rombas.

[taisyti] Rombo plotas

Rombo, kaip ir kitų lygiagretainių, plotas yra lygus jo kraštinės ir į tą kraštinę arba jos tęsinį išvestos aukštinės sandaugai:

S = a × h, čia a – kraštinė, h – aukštinė.

Rombo plotą galima skaičiuoti ir pagal tik rombams būdingą taisyklę: rombo plotas yra lygus jo įstrižainių sandaugos pusei:

, čia d₁ ir d₂ – įstrižainės.