Religijos istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Religijos istorija – istorijos mokslo šaka, tirianti religijų atsiradimą, doktrinų susidarymą ir tolimesnę raidą. Ji netiria religijos kaip socialinio reiškinio, o siekia išsiaiškinti:
- kada ir kur atsirado atitinkama religija, kas ir kada ją įkūrė,
- kaip religija surado šalininkų ir kaip įsitvirtino (sunyko),
- kaip atitinkama religija veikė tikinčiųjų gyvenimą,
- kaip ir kodėl atitinkama religija plėtė savo įtaką, (su)nyko, išliko iki šių dienų,
- kaip ir kodėl atitinkama religija veikė tikinčiųjų kultūrą ir kaip veikė meną.