Radiogalaktika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Radiogalaktika turi labai intensyvų radijo spinduliavimą, kuri daug kartų pranoksta įprastos galaktikos radijo spinduliavimą. Tipinės radiogalaktikos spinduliavimas radijo bangų ruože yra nuo 100 iki 1 milijono kartų galingesnės už mūsų Paukščių Tako galaktikos. Šis radijo spinduliavimas yra sinhrotroninis. Radiogalaktikos priklauso aktyviųju galaktikų grupei. Pačios artimiausios galingos radiogalaktikos yra NGC 5128 (Kentauro A), Gulbės A, M 87 (Mergelės A).
[taisyti] Atradimas
Pirmą kartą aktyvosios galaktikos atrastos 1940 m. Astronomai pastebėjo, kad kai kurios tolimosios galaktikos skleidžia ne tik šviesą, bet ir radijo bangas. Radijo bangos daugiausia sklinda iš dviejų milžiniško dydžio elementariųjų dalelių čiurkšlių, debesų, centro, o ne iš pačios galaktikos. Vienintelis šiandien žinomas energijos šaltinis, pajėgus išlaisvinti tokį galingą spinduliavimą, yra didžiulė juodoji skylė.
[taisyti] Nuoroda
- Astronomijos enciklopedinis žodynas