Prokalbė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prokalbė – istorinės lingvistikos sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirituliavusi viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų ar net kalbų grupių šeima. Ši sąvoka buvo pasiūlyta XIX a. drauge su kalbos protėvynės sąvoka indoeuropeistikos pradininkų, o jų panaudojimas atvedė prie indoeuropiečių ir jų kalbų grupių skilimo modelio sudarymo, atskirų kalbų grupių ir indoeuropiečių prokalbės hipotetinių rekonstrukcijų bei daugybės diskusijų apie indoeuropiečių protėvynės, kur naudota prokalbė, lokalizaciją.

Ši sąvoka pasitarnavusi vaisingiems lyginamosios kalbotyros ieškojimams, pernelyg supaprastina indoeuropietiškų kalbų raidos nusakymą, kadangi santykiai tarp atskirų kalbų ir jų dialektų istorijos eigoje buvę kur kas sudėtingesni ir painesni bei gilesni. Didžiulę įtaką kalbų bendrybių formavimuisi padarė naujo sėslesnio gyvenimo būdo susijusio su žemdirbyste bei gyvulininkyste slinktis bei plėtra, technologinės permainos, susiję su keramika, metalų įvaldymu, geografiniai atradimai, prekyba, karai. Archeologai pastaruoju metu linkę atsisakyti hipotetinių migracinių kilmės teorijų ir modelių, kurie remiasi vienos prokalbės egzistavimo ir jos nuoseklaus skilimo modeliu. Rekonstruotos prokalbės šaknys paprastai žymimos tokiu būdu: pvz., *kern-, *krn- .

[taisyti] Mokslo darbai

Ši teorinė rekonstrukcija, sudaryta remiantis globalinėmis bendrybėmis, kurias turėjo suformuoti pirmosios žmonijos migracijos iš Afrikos į Aziją, Ameriką bei Europą, yra pateikta Merit Rulen (Meritt Ruhlen) knygoje „The Origin of Language: Tracing the Evolution of the Mother Tongue“. Wiley, 1996.

Nežiūrint stiprios kritikos nukreiptos į 30-40 tūkst. metų senumo kalbos lyginamają lingvistinę rekonstrukciją, globalinės leksinės bendrybės aptiktos masinio palyginimo metodu vieneto, rankos ir kt. išraiškai yra vertos dėmesio.