Prizmė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prizmė (gr. prisma-supjaustyta) - erdvinė figūra iš stiklo. Prizmės būna įvairios formos (trikampės, keturkampės ir pan.).
[taisyti] Reiškinys
Siauras baltos šviesos pluoštas nukreiptas į trikampę stiklinę prizmę. Per prizmę perėjusi šviesa suskyla įvairiomis spalvomis. Jų išsidėstymas nėra bet koks: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. Balta šviesa suskyla, nes ji yra sudėtinė, ji sudaryta iš kelių skirtingų spalvų šviesos pluoštų, kurių kiekvienas, eidamas per prizmę, lūžta nevienodai. Mažiausiai nuo pirmojo kelio nukrypsta raudonieji sinduliai, daugiausia - violetiniai. Jeigu prizmės suskaidytą į pluoštelius šviesą nukreipsime į kitą trikampę prizmę, pastatytą atvirkščiai pirmąjai, vėl išvysime baltą šviesą.