Povilas Tamuliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Povilas Tamuliūnas (1919 m. balandžio 28 d. Ančiškių k. (Biržų raj.) – 1995 m. lapkričio 11 d. Vilniuje) – kompozitorius, pedagogas ir chorvedys.

[taisyti] Biografija

1938 – 1940 m. Kauno konservatorijoje studijavo vargonavimą (dėst. Nikodemas Martinonis), 1940 – 1949 m. – kompoziciją (prof. Juozo Gruodžio ir Antano Račiūno klasės). 1941 – 1943 m. buvo konservatorijos bibliotekos vedėjas. Studijas baigė su pagyrimu.

Studijų metais dėstė muziką ir vadovavo mergaičių chorui Kauno 2-ojoje gimnazijoje (1944 – 1947 m.). Chorą parengė 1946 m. respublikinei dainų šventei ir konkurse pelnė antrąją vietą. Kurį laiką vadovavo ir Kauno 4-osios gimnazijos moksleivių chorui. 1947 – 1948 m. buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos studentų mišriojo choro vadovas, o 1948 – 1949 m. – Kauno maistprekybos darbuotojų mišriojo choro vadovas. Kolektyvus parengė Kauno miesto dainų šventėms ir nemažai koncertavo.

Apsigyvenęs Vilniuje, nuo 1949 m. buvo Lietuvos valstybinės konservatorijos ir Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos teorinių disciplinų dėstytojas, 1950 – 1951 m. – Respublikinių mokytojų namų mišriojo choro vadovas. 1953 – 1960 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos direktoriaus pavaduotojas mokslo ir mokymo reikalams, 1956 – 1975 m. ir 1977 – 1980 m. – Muzikos teorijos katedros vedėjas, nuo 1967 m. – docentas, nuo 1981 m. – profesorius.

Parengė mokymo priemones „Daugiabalsis solfedžio“ (1959 m.) ir „Choro pratybos“ (1973 m., kartu su Rimtautu Kašponiu), redagavo nemaža muzikos teorijos darbų iš solfedžio, harmonijos ir kitų sričių, parašė muzikinių straipsnių, sukūrė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių, dainų chorams ir solistams. Atliko didelį visuomeninį – muzikinį darbą.

Nuo 1949 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, 1954 – 1971 m. – šios sąjungos valdybos narys, 1962 – 1966 m. – atsakingasis sekretorius, 1968 – 1971 m. – pirmininko pavaduotojas. Buvo Lietuvos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos mokslinės metodinės komisijos, Stasio Šimkaus premijų, respublikinių dainų švenčių repertuarinės komisijos narys, Lietuvos kultūros ministerijos ekspertinės komisijos pirmininkas, respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų bei konkursų žiuri pirmininkas arba narys. 1965 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

[taisyti] Šaltinis

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.